Kordobos kalifatas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: sw:Ukhalifa wa Cordoba
Eilutė 106: Eilutė 106:
[[sr:Кордопски калифат]]
[[sr:Кордопски калифат]]
[[sv:Kalifatet Córdoba]]
[[sv:Kalifatet Córdoba]]
[[sw:Ukhalifa wa Cordoba]]
[[ta:குர்துபா கலீபகம்]]
[[ta:குர்துபா கலீபகம்]]
[[th:อาณาจักรกาหลิบแห่งกอร์โดบา]]
[[th:อาณาจักรกาหลิบแห่งกอร์โดบา]]

23:31, 4 spalio 2011 versija

Kordobos kalifatas
خلافة قرطبة
Kordobos kalifato žemėlapis
Kalifato žemėlapis
Valstybinė kalba arabų, mozarabų
Sostinė Kordoba
Valdovai Kordobos Omejadai
Įkūrimas 756 m.
Žlugimas 1031 m.
Pirmasis emyras Abd ar-Rachmanas I (756–788 m.)
Paskutinis kalifas Hišamas III (1026–1031 m.)
Ispanijos istorija
Iberai, Keltiberai
Romos imperija (Hispania)
Svebai (karalystė), Vandalai, Alanai
Vestgotai (karalystė)
Al-Andalusija
Kordoba > Taifai > Almoravidai > Almochadai > Granada
Rekonkista
Asturija, Navara, Leonas, Aragonas, Ispanijos marka, Katalonija, Kastilija
Ispanijos karalystė:
Habsburgai > Burbonai
Ispanijos nepriklausomybės karas
Pirmoji Respublika
Monarchijos restauracija
Antroji Respublika
Pilietinis karas > Franko diktatūra
Demokratinė Ispanija
Kordobos kalifatas 1031 m., po suirimo

Kordobos kalifatas (kitaip Kordobos valstybė, iki 929 - Kordobos emyratas) - musulmonų valstybė Pirėnų pusiasalyje, gyvavusi 929-1031 m. Sostinė - Kordoba. Ją valdė Omejadų dinastijos atšaka, vadinama Kordobos Omejadais.

Istorija

Atsirado 756-929 m. gyvavusio Kordobos emyrato, kurį įkūrė Abd ar Rachmanas I valdovui iš Omejadų dinastijos Abd ar Rachmanui III pasiskelbus kalifu. Apėmė Pirėnų pusiasalio didžiąją dalį, pusiasalio šiaurėje buvo įsikūrusios krikščionių valstybės Astūrija ir Navara.

Visuomenė

Kordobos kalifato visuomenės daugumą sudarė musulmonai arabai, berberai ir krikščionys. Musulmonų diduma atsikėlė VIII a. kaip užkariautojai. Vietos gyventojai ispanoromėnai, vestgotai, daugiausia buvo krikščionys, dalis jų priėmė islamą. Vergai daugiausia buvo įvežami iš Afrikos ir Europos. Daugelis jų čia gaudavo laisvę. Arabų laikais pusiasalyje apsigyveno žydų, jie dažniausiai vertėsi amatais ir prekyba. Žydai ir krikščionys turėjo religinę autonomiją, bet patyrė didelę arabų kultūros įtaką.

Kalifate plėtojosi miestai, amatai, prekyba. Plito naujos žemės ūkio kultūros (ryžiai), technika (drėkinamoji žemdirbystė). Plėtojosi astronomija, istoriografija, literatūra, matematika, medicina. Kordobos kalifatas buvo viena labiausiai išsivysčiusių to meto Europos valstybių. Tačiau religinė ir etninė nesantaika, diduomenės maištai, nuolatiniai karai su krikščionimis silpnino valstybę.

Santvarka

Kordobos kalifatas buvo centralizuota Rytų tipo despotija. Administracijai dažniausiai vadovavo chadžibai (kamerherai), pagal reikšmingumą pirmieji po kalifų. Kordobos kalifatas dažnai kariavo su krikščioniškomis pusiasalio valstybėmis (Rekonkista). Žymiausi valdovai: Abd ar Rachmanas III (912–961 m.), al Hakamas II (961–976 m.).

1009 m. prieš kalifą Hišamą II sukilus jo sūnui, valstybėje prasidėjo kovų dėl valdžios ir suiručių laikotarpis. Sostą užimdavo tai vienas, tai kitas valdančiosios dinastijos narys. XI a. pradžioje Kordobos kalifatas pamažu suskilo į keletą mažų valstybių.[1]

Kordobos valdovai

Emyrai (756-929)

Kalifai (929-1031)

Šaltiniai

  1. Kordobos kalifatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 586 psl.