Laptevų jūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: fa:دریای لاپتف
red.
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Laptev Sea map.png|right|400px|thumb|Laptevų jūra]]

'''Laptevų jūra''' (rusiškai: ''море Лаптевых'', jakutų kalba ''Лаптевтар байҕаллара'') – nedidelė [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] jūra šiaurinėje [[Sibiras|Sibiro]] pakrantėje ([[Rusija]]), apribota [[Taimyro pusiasalis|Taimyro pusiasaliu]] ir [[Šiaurės Žemė]]s salynu vakaruose, ir [[Naujojo Sibiro salos|Naujojo Sibiro salomis]] ir [[Kotelno sala]] rytuose. Vakaruose jungiasi su [[Karos jūra]] ir rytuose su [[Rytų Sibiro jūra]].
'''Laptevų jūra''' (rusiškai: ''море Лаптевых'', jakutų kalba ''Лаптевтар байҕаллара'') – nedidelė [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]] jūra šiaurinėje [[Sibiras|Sibiro]] pakrantėje ([[Rusija]]), apribota [[Taimyro pusiasalis|Taimyro pusiasaliu]] ir [[Šiaurės Žemė]]s salynu vakaruose, ir [[Naujojo Sibiro salos|Naujojo Sibiro salomis]] ir [[Kotelno sala]] rytuose. Vakaruose jungiasi su [[Karos jūra]] ir rytuose su [[Rytų Sibiro jūra]].


Anksčiau vadinta Sibiro jūra, pervadinta [[1935]] m. po brolių [[Charitonas Laptevas|Charitono]] and [[Dimitrijus Laptevas|Dimitrijaus Laptevų]], pažymėjusių šios jūros krantus 1735–40 m. ekspedicijos metu.
Anksčiau vadinta Sibiro jūra, pervadinta [[1935]] m. po brolių [[Charitonas Laptevas|Charitono]] and [[Dimitrijus Laptevas|Dimitrijaus Laptevų]], pažymėjusių šios jūros krantus [[1735]]–[[1740]] m. ekspedicijos metu.
[[Vaizdas:Laptev Sea map.png|300px|thumb|Laptevų jūra]]

[[Vaizdas:Анабарский залив.jpg|thumb|200px|Laptevų jūra]]
== Geografija ==
== Geografija ==
[[Vaizdas:Анабарский залив.jpg|thumb|right|240px|Laptevų jūra]]
Plotas apie 662 000 km², vidutinis gylis – 578 m, didžiausias gylis – 3 385 m.
Plotas apie 662 000 km², vidutinis gylis – 578 m, didžiausias gylis – 3 385 m.


Eilutė 12: Eilutė 10:


== Dugno reljefas ==
== Dugno reljefas ==

Dugno reljefą ir kranto liniją formavo senovinės upės ir ledynai buvo. Jūros dugnas yra mažai nuožulnus, staiga lūžtantis ir nusileidžiantis link [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]]. Jūros dugnas daugiausiai padengtas dumblu, seklesni rajonai padengti smėliu ir sąnašomis. Rytuose, po plonu sąnašų sluoksnių, susidariusi labai seno ledo liekanų storymė.
Dugno reljefą ir kranto liniją formavo senovinės upės ir ledynai buvo. Jūros dugnas yra mažai nuožulnus, staiga lūžtantis ir nusileidžiantis link [[Arkties vandenynas|Arkties vandenyno]]. Jūros dugnas daugiausiai padengtas dumblu, seklesni rajonai padengti smėliu ir sąnašomis. Rytuose, po plonu sąnašų sluoksnių, susidariusi labai seno ledo liekanų storymė.


== Vandens sudėtis ==
== Vandens sudėtis ==

Upių ir ledo tirpsmo vanduo sudaro apie 135 cm storio gėlo vandens sluoksnį. Žiemą druskingumas pietrytinėje jūros dalyje 20–25‰, šiaurinėje dalyje – 34‰, o vasara druskingumas nukrenta iki 5-10‰ pietryčiuose ir iki 30-32‰ šiaurėje.
Upių ir ledo tirpsmo vanduo sudaro apie 135 cm storio gėlo vandens sluoksnį. Žiemą druskingumas pietrytinėje jūros dalyje 20–25‰, šiaurinėje dalyje – 34‰, o vasara druskingumas nukrenta iki 5-10‰ pietryčiuose ir iki 30-32‰ šiaurėje.


== Klimatas ==
== Klimatas ==
Oro temperatūra žemiau 0°C šiaurinėje dalyje būna 11 mėnesių, o pietinėje dalyje 9 mėnesius per metus. Vidutinė temperatūra sausį būna nuo -31° iki -34°C, žemiausia temperatūra -50°C. Liepą vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje vos aukščiau užšalimo taško, o pietuose apie +6°C, o aukščiausia temperatūra +10°C. Krantuose aukščiausia temperatūra gali pasiekti net +24°C. Žiema čia dažnos audros, pūgos, vėtros; vasarą sniego škvalai ir rūkai.


Didžiąją metų dalį jūrą būna sukaustęs ledas. Žiemą vandens temperatūra po ledu siekia apie -0,8°C pietryčiuose ir apie -1,8°C šiaurėje; gelmėje temperatūra svyruoja nuo -1,6° iki -1,7°C. Vasarą ledo nepadengtuose regionuose plonas vandens sluoksnis įšyla aukščiau užšalimo taško.
Oro temperatūra žemiau 0 °C šiaurinėje dalyje būna 11 mėnesių, o pietinėje dalyje 9 mėnesius per metus. Vidutinė temperatūra sausį būna nuo -31° iki -34 °C, žemiausia temperatūra -50 °C. Liepą vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje vos aukščiau užšalimo taško, o pietuose apie 6 °C, o aukščiausia temperatūra 10 °C. Krantuose aukščiausia temperatūra gali pasiekti net 24 °C. Žiema čia dažnos audros, pūgos, vėtros; vasarą sniego škvalai ir rūkai.

Didžiąją metų dalį jūrą būna sukaustęs ledas. Žiemą vandens temperatūra po ledu siekia apie -0,8 °C pietryčiuose ir apie -1,8 °C šiaurėje; gelmėje temperatūra svyruoja nuo -1,6° iki -1,7 °C. Vasarą ledo nepadengtuose regionuose plonas vandens sluoksnis įšyla aukščiau užšalimo taško.


== Ekonomika ==
== Ekonomika ==
Žmonės, gyvenantys šios jūros pakrantėse, maitinasi [[lašiša|lašišomis]] ir kitomis žuvimis. Tarp žinduolių paminėtini ruoniai, jūrų vėpliai ir poliarinės meškos. Laptevų jūra yra [[Šiaurės jūrų kelias|Šiaurės jūrų kelyje]], [[Tiksis]] – pagrindinis uostas. Mediena, statybinės medžiagos ir kailiai yra svarbiausi kroviniai.


== Literatūra ==
Žmonės, gyvenantys šios jūros pakrantėse, maitinasi lašišomis ir kitomis žuvimis. Tarp žinduolių paminėtini ruoniai, jūrų vėpliai ir poliarinės meškos. Laptevų jūra yra [[Šiaurės jūrų kelias|Šiaurės jūrų kelyje]], [[Tiksis]] – pagrindinis uostas. Mediena, statybinės medžiagos ir kailiai yra svarbiausi kroviniai.
* Lietuviai prie Laptevų jūros: atsiminimai ([[Dalia Grinkevičiūtė]], sud. Agnė Iešmantaitė). - Vilnius: Žaltvykslė, 2006. - 151p. - ISBN 9986-06-149-0


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==
* [http://www.laptevieciai.lt www.laptevieciai.lt] - lietuvių tremtinių, ištremtų prie Laptevų jūros, brolijos tinklalapis
* [http://www.laptevieciai.lt/ Lietuvių tremtinių, ištremtų prie Laptevų jūros, brolijos tinklalapis]


[[Kategorija:Sibiras]]
[[Kategorija:Jūros]]
[[Kategorija:Jūros]]
[[Kategorija:Sibiras]]


[[be:Мора Лапцевых]]
[[be:Мора Лапцевых]]

22:12, 4 spalio 2011 versija

Laptevų jūra (rusiškai: море Лаптевых, jakutų kalba Лаптевтар байҕаллара) – nedidelė Arkties vandenyno jūra šiaurinėje Sibiro pakrantėje (Rusija), apribota Taimyro pusiasaliu ir Šiaurės Žemės salynu vakaruose, ir Naujojo Sibiro salomis ir Kotelno sala rytuose. Vakaruose jungiasi su Karos jūra ir rytuose su Rytų Sibiro jūra.

Anksčiau vadinta Sibiro jūra, pervadinta 1935 m. po brolių Charitono and Dimitrijaus Laptevų, pažymėjusių šios jūros krantus 17351740 m. ekspedicijos metu.

Laptevų jūra
Laptevų jūra

Geografija

Plotas apie 662 000 km², vidutinis gylis – 578 m, didžiausias gylis – 3 385 m.

Didelės įlankos įsiterpia į krantus. Gausu upių, didžiausia – Lena. Kai kurios upės formuoja plačias deltas. Daug įvairios kilmės ir gamtovaizdžio salų, ypač vakarinėje dalyje.

Dugno reljefas

Dugno reljefą ir kranto liniją formavo senovinės upės ir ledynai buvo. Jūros dugnas yra mažai nuožulnus, staiga lūžtantis ir nusileidžiantis link Arkties vandenyno. Jūros dugnas daugiausiai padengtas dumblu, seklesni rajonai padengti smėliu ir sąnašomis. Rytuose, po plonu sąnašų sluoksnių, susidariusi labai seno ledo liekanų storymė.

Vandens sudėtis

Upių ir ledo tirpsmo vanduo sudaro apie 135 cm storio gėlo vandens sluoksnį. Žiemą druskingumas pietrytinėje jūros dalyje 20–25‰, šiaurinėje dalyje – 34‰, o vasara druskingumas nukrenta iki 5-10‰ pietryčiuose ir iki 30-32‰ šiaurėje.

Klimatas

Oro temperatūra žemiau 0°C šiaurinėje dalyje būna 11 mėnesių, o pietinėje dalyje 9 mėnesius per metus. Vidutinė temperatūra sausį būna nuo -31° iki -34°C, žemiausia temperatūra -50°C. Liepą vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje vos aukščiau užšalimo taško, o pietuose apie +6°C, o aukščiausia temperatūra +10°C. Krantuose aukščiausia temperatūra gali pasiekti net +24°C. Žiema čia dažnos audros, pūgos, vėtros; vasarą sniego škvalai ir rūkai.

Didžiąją metų dalį jūrą būna sukaustęs ledas. Žiemą vandens temperatūra po ledu siekia apie -0,8°C pietryčiuose ir apie -1,8°C šiaurėje; gelmėje temperatūra svyruoja nuo -1,6° iki -1,7°C. Vasarą ledo nepadengtuose regionuose plonas vandens sluoksnis įšyla aukščiau užšalimo taško.

Ekonomika

Žmonės, gyvenantys šios jūros pakrantėse, maitinasi lašišomis ir kitomis žuvimis. Tarp žinduolių paminėtini ruoniai, jūrų vėpliai ir poliarinės meškos. Laptevų jūra yra Šiaurės jūrų kelyje, Tiksis – pagrindinis uostas. Mediena, statybinės medžiagos ir kailiai yra svarbiausi kroviniai.

Literatūra

Nuorodos