Kaplys: Skirtumas tarp puslapio versijų
S rv |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Museum Quintana - Neolithisches Beil.jpg|thumb| |
[[Vaizdas:Museum Quintana - Neolithisches Beil.jpg|thumb|220px|Neolito kaplys]] |
||
'''Kaplys''' – vienas iš [[archeologinis tyrimas|archeologiniuose tyrimuose]] randamų [[Archeologinis radinys|archeologinių radinių]], įrankis [[žemė|žemei]] purenti arba kasti. |
'''Kaplys''' – vienas iš [[archeologinis tyrimas|archeologiniuose tyrimuose]] randamų [[Archeologinis radinys|archeologinių radinių]], įrankis [[žemė|žemei]] purenti arba kasti. |
||
| Eilutė 6: | Eilutė 6: | ||
== Klasifikacija == |
== Klasifikacija == |
||
Skiriami: gludinti įtveriamieji apvalaini, trapeciniai, keturkampiai, kurpeliniai su skyle kotui kapliai, tarp jų ir gyvatgalviai. Gyvatgalviai kapliai būdingi tik vakarų [[baltai|baltams]]. [[Neolitas|neolito]] pabaigoje ir [[Bronzos amžius|bronzos amžiaus]] pradžioje kasdieniniam darbui buvo naudojami grubiai tašyti kapliai be skylės kotui. Kaplys naudotas ir šaknims kasti, [[titnagas|titnagui]] iš kreidos lupti. Nuo [[II a.]] – [[III a.]] pradžios pradėta naudoti geležinius kaplius. |
Skiriami: gludinti įtveriamieji apvalaini, trapeciniai, keturkampiai, kurpeliniai su skyle kotui kapliai, tarp jų ir gyvatgalviai. Gyvatgalviai kapliai būdingi tik vakarų [[baltai|baltams]]. [[Neolitas|neolito]] pabaigoje ir [[Bronzos amžius|bronzos amžiaus]] pradžioje kasdieniniam darbui buvo naudojami grubiai tašyti kapliai be skylės kotui. Kaplys naudotas ir šaknims kasti, [[titnagas|titnagui]] iš kreidos lupti. Nuo [[II a.]] – [[III a.]] pradžios pradėta naudoti geležinius kaplius. |
||
ne |
|||
== Lietuvoje == |
== Lietuvoje == |
||
Lietuvos teritorijoje ankstyviausi naudoti kapliai žinomi iš viduriniojo [[Neolitas|neolito]], iki [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|3 tūkstantmečio pr. m. e.]] pabaigos gyvenviečių ([[Šventosios gyvenvietė]]). Jie buvo su skyle tiesiam arba su įmova lenktam mediniam kotui. Daugiausia jų rasta [[VI a.]] – [[VII a.]] [[Pašušvio kapinynas|Pašušvio]] ir [[VI a.]] – [[IX a.]] [[Jauneikių kapinynas|Jauneikių kapinynuose]], iš viso 50. Kapliai dažniausiai buvo moterų kapų [[įkapės]]. Panašūs kapliai būdingi ir I tūkstantmečio pirmajai pusei, jų rasta [[Maišiagalos piliakalnis|Maišiagalos piliakalnio]] [[XIV a.]] [[kultūrinis sluoksnis|kultūriniuose sluoksniuose]].<ref>{{VLE|IX|363|[[Adolfas Tautavičius]]|Kaplys |
Lietuvos teritorijoje ankstyviausi naudoti kapliai žinomi iš viduriniojo [[Neolitas|neolito]], iki [[3 tūkstantmetis pr. m. e.|3 tūkstantmečio pr. m. e.]] pabaigos gyvenviečių ([[Šventosios gyvenvietė]]). Jie buvo su skyle tiesiam arba su įmova lenktam mediniam kotui. Daugiausia jų rasta [[VI a.]] – [[VII a.]] [[Pašušvio kapinynas|Pašušvio]] ir [[VI a.]] – [[IX a.]] [[Jauneikių kapinynas|Jauneikių kapinynuose]], iš viso 50. Kapliai dažniausiai buvo moterų kapų [[įkapės]]. Panašūs kapliai būdingi ir I tūkstantmečio pirmajai pusei, jų rasta [[Maišiagalos piliakalnis|Maišiagalos piliakalnio]] [[XIV a.]] [[kultūrinis sluoksnis|kultūriniuose sluoksniuose]]. <ref>{{VLE|IX|- 363|[[Adolfas Tautavičius]]|Kaplys}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
| Eilutė 16: | Eilutė 15: | ||
[[Kategorija:Archeologiniai dirbiniai]] |
[[Kategorija:Archeologiniai dirbiniai]] |
||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Žemės ūkio padargai]] |
[[Kategorija:Žemės ūkio padargai]] |
||
| ⚫ | |||
19:21, 3 spalio 2011 versija
Kaplys – vienas iš archeologiniuose tyrimuose randamų archeologinių radinių, įrankis žemei purenti arba kasti.
Istorija
Kaplys naudotas nuo akmens amžiaus. Seniausi įrankiai buvo mediniai, vėliau juos sudarė ant medinio koto užmauta arba pritvirtinta kaulinė, raginė, akmeninė ar geležinė galvutė skersiniais ašmenimis. Ankstyviausi daryti iš vieno medžio gabalo, kartu su kotu, nuo vėlyvojo neolito prie medinių kotų imta tvirtinti ragines arba akmenines galvutes.
Klasifikacija
Skiriami: gludinti įtveriamieji apvalaini, trapeciniai, keturkampiai, kurpeliniai su skyle kotui kapliai, tarp jų ir gyvatgalviai. Gyvatgalviai kapliai būdingi tik vakarų baltams. neolito pabaigoje ir bronzos amžiaus pradžioje kasdieniniam darbui buvo naudojami grubiai tašyti kapliai be skylės kotui. Kaplys naudotas ir šaknims kasti, titnagui iš kreidos lupti. Nuo II a. – III a. pradžios pradėta naudoti geležinius kaplius.
Lietuvoje
Lietuvos teritorijoje ankstyviausi naudoti kapliai žinomi iš viduriniojo neolito, iki 3 tūkstantmečio pr. m. e. pabaigos gyvenviečių (Šventosios gyvenvietė). Jie buvo su skyle tiesiam arba su įmova lenktam mediniam kotui. Daugiausia jų rasta VI a. – VII a. Pašušvio ir VI a. – IX a. Jauneikių kapinynuose, iš viso 50. Kapliai dažniausiai buvo moterų kapų įkapės. Panašūs kapliai būdingi ir I tūkstantmečio pirmajai pusei, jų rasta Maišiagalos piliakalnio XIV a. kultūriniuose sluoksniuose. [1]
Šaltiniai
- ↑ Adolfas Tautavičius. Kaplys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. - 363 psl.