Sovietinė armija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Šalinama: fa, sl, nl, sv, pt, no, ca, vi, zh, fr, es, da, ja, it, hu, sr, th, uk, tl, cs, pl, bg, mk, fi, id, ko, tr, eo, az, ka, he, bs, eu, et, sh, hr, sk, nn, gl, lv, io, el, ast, br |
|||
| Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
[[ar:جيش أحمر]] |
[[ar:جيش أحمر]] |
||
[[ast:Exércitu bermeyu]] |
|||
[[az:Qızıl ordu]] |
|||
[[bg:Червена армия]] |
|||
[[br:Lu Ruz]] |
|||
[[bs:Crvena Armija]] |
|||
[[ca:Exèrcit Roig]] |
|||
[[cs:Rudá armáda]] |
|||
[[da:Den Røde Hær]] |
|||
[[de:Sowjetarmee]] |
[[de:Sowjetarmee]] |
||
[[el:Κόκκινος Στρατός]] |
|||
[[en:Soviet Army]] |
[[en:Soviet Army]] |
||
[[eo:Ruĝa Armeo]] |
|||
[[es:Ejército Rojo]] |
|||
[[et:Nõukogude armee]] |
|||
[[eu:Armada Gorria]] |
|||
[[fa:ارتش سرخ]] |
|||
[[fi:Puna-armeija]] |
|||
[[fr:Armée rouge]] |
|||
[[gl:Exército Vermello]] |
|||
[[he:הצבא האדום]] |
|||
[[hr:Crvena armija]] |
|||
[[hu:Vörös Hadsereg]] |
|||
[[id:Tentara Merah]] |
|||
[[io:Red-Armeo]] |
|||
[[it:Armata Rossa]] |
|||
[[ja:赤軍]] |
|||
[[ka:წითელი არმია]] |
|||
[[ko:붉은 군대]] |
|||
[[lv:Sarkanā armija]] |
|||
[[mk:Црвена армија]] |
|||
[[nl:Rode Leger (Sovjet-Unie)]] |
|||
[[nn:Den raude arméen]] |
|||
[[no:Den røde armé]] |
|||
[[pl:Armia Czerwona]] |
|||
[[pt:Exército Vermelho]] |
|||
[[ro:Armata Roşie]] |
[[ro:Armata Roşie]] |
||
[[ru:Советская Армия]] |
[[ru:Советская Армия]] |
||
[[sh:Crvena armija]] |
|||
[[sk:Červená armáda]] |
|||
[[sl:Rdeča armada]] |
|||
[[sr:Црвена армија]] |
|||
[[sv:Röda armén]] |
|||
[[th:กองทัพแดง]] |
|||
[[tl:Hukbong Pula]] |
|||
[[tr:Kızıl Ordu]] |
|||
[[uk:Червона армія]] |
|||
[[vi:Hồng Quân]] |
|||
[[zh:苏联红军]] |
|||
07:21, 29 rugsėjo 2011 versija
Tarybinė Armija (rus. Советская Армия) - dalies TSRS ginkluotųjų pajėgų pavadinimas nuo 1946 m. 1992 m. Tarybinė Armija suiro kartu su TSRS. Didžioji dalis tuo metu išlikusios Tarybinės Armijos tapo Rusijos armija.
Tarybine Armija buvo ne visos TSRS ginkluotosios pajėgos, o sausumos kariuomenė.
Šnekamoje kalboje Tarybine Armija nevadindavo TSRS karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų, bet jai priskirdavo Oro gynybos kariuomenę, strateginę raketinę kariuomenę. Taip pat ne tik Gynybos ministerijai pavaldžias kariuomenės rūšis:
- vidaus reikalų kariuomenę - pavaldi TSRS Vidaus reikalų ministerijai
- pasienio kariuomenę - pavaldi Valstybės saugumo komitetui (KGB)
Istorija
Raudonosios Armijos pervadinimas į Tarybinę Armiją sutapo su masine demobilizacija po Antrojo pasaulinio karo. 1946-1948 m. TSRS ginkluotosios pajėgos buvo sumažintos nuo 11,3 mln. iki 2,8 mln. Demobilizacijos organizavimui optimizuoti laikinai buvo įkurtos 33 karinės apygardos.
Šaltojo karo metais ginkluotųjų pajėgų dydis pagal vakarų vertinimus kito nuo 2,8 iki 5,3 mln. žmonių. Iki 1967 m. tarnyba Tarybinėje Armijoje truko 3 metus, vėliau - 2 metus.
Išvadavus Rytų Europą daugelyje šalių liko TSRS kariuomenė, kur ji turėjo palaikyti socialistinių šalių vyriausybių stabilumą ir būti atsvaru NATO kariuomenėms.
Užsienyje buvo nemažai TSRS kariuomenės:
- VDR - Tarybinės kariuomenės grupė Vokietijoje (iki 338 tūkst. karių),
- Lenkija - Šiaurinė tarybinės kariuomenės grupė,
- Rumunija ir Vengrija - Pietinė tarybinės kariuomenės grupė (viena oro armija, dvi tankų armijos, dvi šaulių divizijos),
- Kuba,
- Mongolija.
Vėliau TSRS teritorija buvo padalinta į 15 karinių apygardų. 1969 m. buvo įkurta 16-oji apygarda - Vidurinės Azijos karinė apygarda. Tai buvo susiję su įtemptais santykiais Kinijos - TSRS pasienyje.
|
Šis straipsnis apie karą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |