Žygimantas Kęstutaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vitalis (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → (5), - → – (2) using AWB
Eilutė 27: Eilutė 27:
[[Vaizdas:Seal of Sigismund Kestutis.PNG|thumb|250px|Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas]]
[[Vaizdas:Seal of Sigismund Kestutis.PNG|thumb|250px|Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas]]
[[Vaizdas:Pabaiskas monument.JPG|thumb|right|250px|Paminklas Pabaisko mūšiui atminti]]
[[Vaizdas:Pabaiskas monument.JPG|thumb|right|250px|Paminklas Pabaisko mūšiui atminti]]
'''Žygimantas Kęstutaitis''' (~[[1350]] m. [[Trakai|Trakuose]], [[Trakų pusiasalio pilis|Trakų pusiasalio pilyje]] - [[1440]] m. [[kovo 20]] d.) - Lietuvos didysis kunigaikštis ([[1432]]–[[1440]] m.), [[LDK]] submonarcho [[Kęstutis|Kęstučio]] ir jo žmonos [[Birutė]]s jauniausias sūnus. Taip pat [[1398]](?) – ~1421 m. [[Naugarduko kunigaikštystė|Naugarduko]], ~[[1421]]–[[1432]] m. [[Starodubo kunigaikštystė|Starodubo]] kunigaikštis. Apsikrikštijęs [[Marienburgas|Marienburgo]] pilyje gavo katalikišką Zigmanto ({{lt|Žygimantas}}) vardą. Tautinis Žygimanto vardas, kurį jis turėjo iki krikšto nežinomas.
'''Žygimantas Kęstutaitis''' (~[[1350]] m. [[Trakai|Trakuose]], [[Trakų pusiasalio pilis|Trakų pusiasalio pilyje]] [[1440]] m. [[kovo 20]] d.) Lietuvos didysis kunigaikštis ([[1432]]–[[1440]] m.), [[LDK]] submonarcho [[Kęstutis|Kęstučio]] ir jo žmonos [[Birutė]]s jauniausias sūnus. Taip pat [[1398]](?) – ~1421 m. [[Naugarduko kunigaikštystė|Naugarduko]], ~[[1421]]–[[1432]] m. [[Starodubo kunigaikštystė|Starodubo]] kunigaikštis. Apsikrikštijęs [[Marienburgas|Marienburgo]] pilyje gavo katalikišką Zigmanto ({{lt|Žygimantas}}) vardą. Tautinis Žygimanto vardas, kurį jis turėjo iki krikšto nežinomas.


== Iki 1432 m. perversmo ==
== Iki 1432 m. perversmo ==
Eilutė 33: Eilutė 33:
[[1382]]-[[1384]] m. Žygimantas buvo [[Jogaila|Jogailos]] kalinys. [[1384]] m. jis pabėgo į [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] [[Dubysa|Dubysos]] žiotyse pasistatytą Marienburgo pilį ir prisijungė prie toje pilyje įsikūrusio [[Vytautas|Vytauto]]. [[Vytautas|Vytautui]] susitaikius su [[Jogaila]], Žygimantas tais pačiais metais grįžo į [[Naugardukas|Naugarduką]].
[[1382]]-[[1384]] m. Žygimantas buvo [[Jogaila|Jogailos]] kalinys. [[1384]] m. jis pabėgo į [[Vokiečių ordinas|Vokiečių ordino]] [[Dubysa|Dubysos]] žiotyse pasistatytą Marienburgo pilį ir prisijungė prie toje pilyje įsikūrusio [[Vytautas|Vytauto]]. [[Vytautas|Vytautui]] susitaikius su [[Jogaila]], Žygimantas tais pačiais metais grįžo į [[Naugardukas|Naugarduką]].


[[1389]] m. žlugus Vytauto bandymui užimti [[Vilnius|Vilnių]], tų pačių metų pabaigoje jis pasiuntė Žygimantą į Prūsiją atnaujinti oficialių [[Vytautas|Vytauto]] santykių su Vokiečių ordinu bei prašyti abiem Kęstutaičiams reikalingo politinio prieglobsčio, o [[1390]]-[[1398]] m. Žygimantas kartu su savo sūnumi Mykolu ir kitais giminaičiais buvo Vytauto Vokiečių ordinui paliktas įkaitas.
[[1389]] m. žlugus Vytauto bandymui užimti [[Vilnius|Vilnių]], tų pačių metų pabaigoje jis pasiuntė Žygimantą į Prūsiją atnaujinti oficialių [[Vytautas|Vytauto]] santykių su Vokiečių ordinu bei prašyti abiem Kęstutaičiams reikalingo politinio prieglobsčio, o [[1390]]-[[1398]] m. Žygimantas kartu su savo sūnumi Mykolu ir kitais giminaičiais buvo Vytauto Vokiečių ordinui paliktas įkaitas.


Dalyvavo [[Vorsklos mūšis|Vorsklos]] ir [[Žalgirio mūšis|Žalgirio]] mūšiuose, [[1428]] m. liepą – Vytauto surengtame LDK kariuomenės žygyje prieš Didijį Naugardą.
Dalyvavo [[Vorsklos mūšis|Vorsklos]] ir [[Žalgirio mūšis|Žalgirio]] mūšiuose, [[1428]] m. liepą – Vytauto surengtame LDK kariuomenės žygyje prieš Didijį Naugardą.
Eilutė 39: Eilutė 39:
== Karai su Švitrigaila ==
== Karai su Švitrigaila ==


Po Vytauto mirties Žygimantas kurį laiką rėmė [[Švitrigaila|Švitrigailą]] jo kovoje su [[Lenkija]], tačiau 1432 m. vasario–rugpjūčio mėn. lenkų diplomato, Sieradzės kašteliono Lauryno Zarembos agentūros buvo įtikintas dalyvauti prieš Švitrigailą nukreiptame perversme. [[1432]] m. naktį iš rugpjūčio 31 į rugsėjo 1 d. Žygimanto ir jo rėmėjų ginkluotiems būriams užpuolus [[Ašmena|Ašmenoje]] nakvojusį Švitrigailą, Žygimantas Kęstutaitis tapo nuo lenkų didikų priklausomu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1432 m. spalio 15 d. [[Gardinas|Gardine]] su Jogailos įgaliotiniais sudaryta sutartimi Žygimantas pasižadėjo valdyti Lietuvą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ją valdė Vytautas, t. y. kaip Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vietininkas. Pagal Gardino sutartį po Žygimanto mirties [[LDK]] turėjo būti „grąžinta“ Jogailai ir jo įpėdiniams. Vėliau Žygimantas pasižadjo ištikimybę Jogailai, o po jo mirties – [[Vladislovas III|Vladislovui Varniškiui]] Žygimantas patvirtino dar 4 kartus – 1433 m. sausį, 1434 m. vasarį, 1437 m. gruodį ir 1439 m. spalį.
Po Vytauto mirties Žygimantas kurį laiką rėmė [[Švitrigaila|Švitrigailą]] jo kovoje su [[Lenkija]], tačiau 1432 m. vasario–rugpjūčio mėn. lenkų diplomato, Sieradzės kašteliono Lauryno Zarembos agentūros buvo įtikintas dalyvauti prieš Švitrigailą nukreiptame perversme. [[1432]] m. naktį iš rugpjūčio 31 į rugsėjo 1 d. Žygimanto ir jo rėmėjų ginkluotiems būriams užpuolus [[Ašmena|Ašmenoje]] nakvojusį Švitrigailą, Žygimantas Kęstutaitis tapo nuo lenkų didikų priklausomu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1432 m. spalio 15 d. [[Gardinas|Gardine]] su Jogailos įgaliotiniais sudaryta sutartimi Žygimantas pasižadėjo valdyti Lietuvą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ją valdė Vytautas, t. y. kaip Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vietininkas. Pagal Gardino sutartį po Žygimanto mirties [[LDK]] turėjo būti „grąžinta“ Jogailai ir jo įpėdiniams. Vėliau Žygimantas pasižadjo ištikimybę Jogailai, o po jo mirties – [[Vladislovas III|Vladislovui Varniškiui]] Žygimantas patvirtino dar 4 kartus – 1433 m. sausį, 1434 m. vasarį, 1437 m. gruodį ir 1439 m. spalį.


[[Stačiatikybė|Stačiatikiška]] LDK dalis bent iki [[1435]] m. didžiuoju kunigaikščiu laikė Švitrigailą. Nesiliaujant ginkluotai kovai tarp Švitrigailos ir Žygimanto šalininkų (ji baigėsi tik apie [[1439]] m.), Žygimantas, siekdamas pervilioti Švitrigailos rėmėjus į savo pusę, [[1434]] m. [[gegužės 6]] d. Trakuose LDK kunigaikščiams ir [[bajorai|bajorams]] išduota privilegija kilmingųjų LDK stačiatikių teises sulygino su LDK bajorų [[Katalikybė|katalikų]] teisėmis (tiesa, [[Jogaila]] LDK „rusėnų ir lietuvių“ teises buvo sulyginęs dar 1432 m. spalį). Vis dėlto dauguma LDK stačiatikių (rusėnų, lietuvių, jotvingių etc.) liko ištikimi Švitrigailai, todėl nemažai jų Žygimanto ar jo administracijos iniciatyva vėliau buvo represuoti (anot XV a. II pusėje rašiusio [[Janas Dlugošas|J. Dlugošo]], Žygimantas daugybę „nekaltų žmonių“ išžudęs kliaudamasis „žynių bei raganų“ pranašavimais; mūsų dienų istorikai šia J. Dlugošo informacija nelinkę pasitikėti).
[[Stačiatikybė|Stačiatikiška]] LDK dalis bent iki [[1435]] m. didžiuoju kunigaikščiu laikė Švitrigailą. Nesiliaujant ginkluotai kovai tarp Švitrigailos ir Žygimanto šalininkų (ji baigėsi tik apie [[1439]] m.), Žygimantas, siekdamas pervilioti Švitrigailos rėmėjus į savo pusę, [[1434]] m. [[gegužės 6]] d. Trakuose LDK kunigaikščiams ir [[bajorai|bajorams]] išduota privilegija kilmingųjų LDK stačiatikių teises sulygino su LDK bajorų [[Katalikybė|katalikų]] teisėmis (tiesa, [[Jogaila]] LDK „rusėnų ir lietuvių“ teises buvo sulyginęs dar 1432 m. spalį). Vis dėlto dauguma LDK stačiatikių (rusėnų, lietuvių, jotvingių etc.) liko ištikimi Švitrigailai, todėl nemažai jų Žygimanto ar jo administracijos iniciatyva vėliau buvo represuoti (anot XV a. II pusėje rašiusio [[Janas Dlugošas|J. Dlugošo]], Žygimantas daugybę „nekaltų žmonių“ išžudęs kliaudamasis „žynių bei raganų“ pranašavimais; mūsų dienų istorikai šia J. Dlugošo informacija nelinkę pasitikėti).


Minėta [[1434]] m. [[gegužės 6]] d. privilegija Žygimantas LDK kunigaikščiams ir bajorams garantavo, kad jie nebus baudžiami be teismo sprendimo; ta pačia privilegija kunigaikščiams ir bajorams priklausantys valstiečiai buvo atleisti nuo [[dėkla|dėklos]] prievolės.
Minėta [[1434]] m. [[gegužės 6]] d. privilegija Žygimantas LDK kunigaikščiams ir bajorams garantavo, kad jie nebus baudžiami be teismo sprendimo; ta pačia privilegija kunigaikščiams ir bajorams priklausantys valstiečiai buvo atleisti nuo [[dėkla|dėklos]] prievolės.


1432 m. kilusį vidaus karą iš esmės užbaigė [[Pabaisko mūšis]] ([[1435]] m.), kuriame LDK ir Lenkijos kariuomenė visiškai sutriuškino Švitrigailos ir jo sąjungininko [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] kariuomenę.
1432 m. kilusį vidaus karą iš esmės užbaigė [[Pabaisko mūšis]] ([[1435]] m.), kuriame LDK ir Lenkijos kariuomenė visiškai sutriuškino Švitrigailos ir jo sąjungininko [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] kariuomenę.


1438 ar 1439 m. Žygimantas karine jėga dar parėmė Švitrigailos statytinio Said-Achmato iš [[Krymas|Krymo]] išvytą chaną Ač-Girėjų, taip jam padėdamas susigrąžinti neilgam prarastą Krymo chanato sostą.
1438 ar 1439 m. Žygimantas karine jėga dar parėmė Švitrigailos statytinio Said-Achmato iš [[Krymas|Krymo]] išvytą chaną Ač-Girėjų, taip jam padėdamas susigrąžinti neilgam prarastą Krymo chanato sostą.


Sustiprinęs savo pozicijas Lietuvoje, Žygimantas užsimojo įgyti Lietuvos karaliaus titulą ir taip atsikratyti priklausomybės nuo Lenkijos; [[1438]]-[[1439]] m. jis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su [[Vokietija|Vokietijos]] imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu.
Sustiprinęs savo pozicijas Lietuvoje, Žygimantas užsimojo įgyti Lietuvos karaliaus titulą ir taip atsikratyti priklausomybės nuo Lenkijos; [[1438]]-[[1439]] m. jis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su [[Vokietija|Vokietijos]] imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu.

12:20, 28 rugsėjo 2011 versija

Žygimantas Kęstutaitis
Lietuvos didysis kunigaikštis
Gediminaičių dinastija
Gimė 1350 m.
Trakai
Mirė 1440 m. kovo 20 d. (~90 metų)
Trakai
Tėvas Kęstutis
Motina Birutė
Vaikai Mykolas Žygimantaitis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikštis
Valdė 1432 - 1440 m.
Pirmtakas Švitrigaila
Įpėdinis Kazimieras Jogailaitis
Naugarduko kunigaikštis
Valdė 1398-1421
Starodubo kunigaikštis
Valdė 1421-1440
Vikiteka Žygimantas Kęstutaitis
Žygimanto Kęstutaičio didysis antspaudas
Paminklas Pabaisko mūšiui atminti

Žygimantas Kęstutaitis (~1350 m. Trakuose, Trakų pusiasalio pilyje1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (14321440 m.), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus. Taip pat 1398(?) – ~1421 m. Naugarduko, ~14211432 m. Starodubo kunigaikštis. Apsikrikštijęs Marienburgo pilyje gavo katalikišką Zigmanto (liet. Žygimantas) vardą. Tautinis Žygimanto vardas, kurį jis turėjo iki krikšto nežinomas.

Iki 1432 m. perversmo

1382-1384 m. Žygimantas buvo Jogailos kalinys. 1384 m. jis pabėgo į Vokiečių ordino Dubysos žiotyse pasistatytą Marienburgo pilį ir prisijungė prie toje pilyje įsikūrusio Vytauto. Vytautui susitaikius su Jogaila, Žygimantas tais pačiais metais grįžo į Naugarduką.

1389 m. žlugus Vytauto bandymui užimti Vilnių, tų pačių metų pabaigoje jis pasiuntė Žygimantą į Prūsiją atnaujinti oficialių Vytauto santykių su Vokiečių ordinu bei prašyti abiem Kęstutaičiams reikalingo politinio prieglobsčio, o 1390-1398 m. Žygimantas kartu su savo sūnumi Mykolu ir kitais giminaičiais buvo Vytauto Vokiečių ordinui paliktas įkaitas.

Dalyvavo Vorsklos ir Žalgirio mūšiuose, 1428 m. liepą – Vytauto surengtame LDK kariuomenės žygyje prieš Didijį Naugardą.

Karai su Švitrigaila

Po Vytauto mirties Žygimantas kurį laiką rėmė Švitrigailą jo kovoje su Lenkija, tačiau 1432 m. vasario–rugpjūčio mėn. lenkų diplomato, Sieradzės kašteliono Lauryno Zarembos agentūros buvo įtikintas dalyvauti prieš Švitrigailą nukreiptame perversme. 1432 m. naktį iš rugpjūčio 31 į rugsėjo 1 d. Žygimanto ir jo rėmėjų ginkluotiems būriams užpuolus Ašmenoje nakvojusį Švitrigailą, Žygimantas Kęstutaitis tapo nuo lenkų didikų priklausomu Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1432 m. spalio 15 d. Gardine su Jogailos įgaliotiniais sudaryta sutartimi Žygimantas pasižadėjo valdyti Lietuvą tokiomis pat sąlygomis, kokiomis ją valdė Vytautas, t. y. kaip Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ Jogailos vietininkas. Pagal Gardino sutartį po Žygimanto mirties LDK turėjo būti „grąžinta“ Jogailai ir jo įpėdiniams. Vėliau Žygimantas pasižadjo ištikimybę Jogailai, o po jo mirties – Vladislovui Varniškiui Žygimantas patvirtino dar 4 kartus – 1433 m. sausį, 1434 m. vasarį, 1437 m. gruodį ir 1439 m. spalį.

Stačiatikiška LDK dalis bent iki 1435 m. didžiuoju kunigaikščiu laikė Švitrigailą. Nesiliaujant ginkluotai kovai tarp Švitrigailos ir Žygimanto šalininkų (ji baigėsi tik apie 1439 m.), Žygimantas, siekdamas pervilioti Švitrigailos rėmėjus į savo pusę, 1434 m. gegužės 6 d. Trakuose LDK kunigaikščiams ir bajorams išduota privilegija kilmingųjų LDK stačiatikių teises sulygino su LDK bajorų katalikų teisėmis (tiesa, Jogaila LDK „rusėnų ir lietuvių“ teises buvo sulyginęs dar 1432 m. spalį). Vis dėlto dauguma LDK stačiatikių (rusėnų, lietuvių, jotvingių etc.) liko ištikimi Švitrigailai, todėl nemažai jų Žygimanto ar jo administracijos iniciatyva vėliau buvo represuoti (anot XV a. II pusėje rašiusio J. Dlugošo, Žygimantas daugybę „nekaltų žmonių“ išžudęs kliaudamasis „žynių bei raganų“ pranašavimais; mūsų dienų istorikai šia J. Dlugošo informacija nelinkę pasitikėti).

Minėta 1434 m. gegužės 6 d. privilegija Žygimantas LDK kunigaikščiams ir bajorams garantavo, kad jie nebus baudžiami be teismo sprendimo; ta pačia privilegija kunigaikščiams ir bajorams priklausantys valstiečiai buvo atleisti nuo dėklos prievolės.

1432 m. kilusį vidaus karą iš esmės užbaigė Pabaisko mūšis (1435 m.), kuriame LDK ir Lenkijos kariuomenė visiškai sutriuškino Švitrigailos ir jo sąjungininko Livonijos ordino kariuomenę.

1438 ar 1439 m. Žygimantas karine jėga dar parėmė Švitrigailos statytinio Said-Achmato iš Krymo išvytą chaną Ač-Girėjų, taip jam padėdamas susigrąžinti neilgam prarastą Krymo chanato sostą.

Sustiprinęs savo pozicijas Lietuvoje, Žygimantas užsimojo įgyti Lietuvos karaliaus titulą ir taip atsikratyti priklausomybės nuo Lenkijos; 1438-1439 m. jis savo vainikavimosi Lietuvos karaliumi ir antilenkiškos koalicijos sudarymo klausimais derėjosi su Vokietijos imperatoriumi Albrechtu II Habsburgu.

Nužudymas

1440 m. kovo 20 d. Žygimantas Kęstutaitis buvo nužudytas kunigaikščių Aleksandro ir Ivano Čartoriskių, Vilniaus vaivados Jono Daugirdo, Trakų vaivados Petro Leliušio ir kt. Švitrigailos šalininkų surengto pasikėsinimo metu. Anot Bychovco kronikos, prieš Žygimantą buvo susimokyta todėl, kad šis, „šėtono pakurstytas, slapčia galvojo, kaip visą bajorų luomą išnaikinti“; „savo piktoms užmačioms išbaigti“ Žygimantas esą „nusprendė sušaukti didįjį seimą ir tame seime visus bajorus iškapoti bei išnaikinti, o [jų vieton] iškelti mužikų luomą“. Dalis istorikų šią Lietuvos metraščio tiradą laiko iškreiptu Žygimanto rėmimosi besiformuojančia vidutiniąja ir smulkiąja lietuvių bajorija atspindžiu.

Šaltiniai

  • Bronius Dundulis "Lietuvos valdovai (XIII-XVIII a.): enciklopedinis žinynas" Žygimantas I Kęstutaitis 2004 "Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas" Vilnius. ISBN 5-420-01535-8 94–96psl.
Žygimantas Kęstutaitis
Gimė: 1350 m. Mirė: 1440 m. kovo 20 d.
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Švitrigaila
Lietuvos didysis kunigaikštis

1432-1440
Po to:
Kazimieras Jogailaitis