Pranciškonai: Skirtumas tarp puslapio versijų
"Mažųjų brolių" pakeista į "Mažesniųjų brolių" - tai yra oficialus lietuviškas ordino pavadinimas. Žr. pvz.: ofm.lt |
S Vikifikavimas, replaced: (1194-1253) → (1194–1253) (14), XIII-XVII → XIII–XVII , - → – (7) using AWB |
||
Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
Labiausiai žinoma bendruomenė, sekanti Pranciškaus Asižiečio regulą, yra "Mažesniųjų brolių ordinas" (''Ordo Fratrum Minorum, OFM''). Mažesniųjų brolių ordinas yra vyrų vienuolija, sekantis Pranciškaus Asižiečio mokymą. |
Labiausiai žinoma bendruomenė, sekanti Pranciškaus Asižiečio regulą, yra "Mažesniųjų brolių ordinas" (''Ordo Fratrum Minorum, OFM''). Mažesniųjų brolių ordinas yra vyrų vienuolija, sekantis Pranciškaus Asižiečio mokymą. |
||
„Mažesniųjų brolių ordino“ (''lot. ordo fratrum minorum'' [[Ofm|OFM]]) bendruomenė (paprastai vadinama tiesiog "pranciškonais"), kurią sudaro apie 18 000 brolių, kapucinai (OFMCap) ir pranciškonai minoritai (OFMConv) |
„Mažesniųjų brolių ordino“ (''lot. ordo fratrum minorum'' [[Ofm|OFM]]) bendruomenė (paprastai vadinama tiesiog "pranciškonais"), kurią sudaro apie 18 000 brolių, kapucinai (OFMCap) ir pranciškonai minoritai (OFMConv) – trys didžiausios pranciškonų atšakos. |
||
== Ordino siekiai ir skiriamieji požymiai == |
== Ordino siekiai ir skiriamieji požymiai == |
||
Pranciškonai, kaip visi [[elgetaujantis ordinas|elgetaujantys ordinai]], gyvena [[neturtas|neturte]] ir pragyvenimui užsidirba iš amatinio, socialinio, pastoralinio ir pedagoginio darbo. Pranciškus Asyžietis savo testamente savo broliams rašo: „Aš dirbu savo rankomis ir noriu dirbti; tvirtai noriu, kad visi kiti broliai dirbtų, nes tai yra sąžiningumo išraiška. Kas nemoka, teišmoksta, ne iš gobšumo, kad gautų už darbą atlyginimą, bet dėl pavyzdžio ir tingumui nugalėti.“ <ref>[http://www.taide.lt/lkv/dokumentai.html#Mūsų%20šventojo%20Tėvo%20Pranciškaus%20Testamentas Šv. Pranciškaus Asyžiečio testamentas]</ref>. Kitas pranciškonų pajamų šaltinis yra piniginės aukos. Vienas iš svarbiausių dalykų pranciškonų gyvenime yra [[sielovada]]. Todėl pranciškonai apsigyvendavo pirmiausiai ten, kur labiausiai reikėdavo socialinės globos |
Pranciškonai, kaip visi [[elgetaujantis ordinas|elgetaujantys ordinai]], gyvena [[neturtas|neturte]] ir pragyvenimui užsidirba iš amatinio, socialinio, pastoralinio ir pedagoginio darbo. Pranciškus Asyžietis savo testamente savo broliams rašo: „Aš dirbu savo rankomis ir noriu dirbti; tvirtai noriu, kad visi kiti broliai dirbtų, nes tai yra sąžiningumo išraiška. Kas nemoka, teišmoksta, ne iš gobšumo, kad gautų už darbą atlyginimą, bet dėl pavyzdžio ir tingumui nugalėti.“ <ref>[http://www.taide.lt/lkv/dokumentai.html#Mūsų%20šventojo%20Tėvo%20Pranciškaus%20Testamentas Šv. Pranciškaus Asyžiečio testamentas]</ref>. Kitas pranciškonų pajamų šaltinis yra piniginės aukos. Vienas iš svarbiausių dalykų pranciškonų gyvenime yra [[sielovada]]. Todėl pranciškonai apsigyvendavo pirmiausiai ten, kur labiausiai reikėdavo socialinės globos – pamažu suklestėjusių miestų priemesčiuose. Dievo žodį apie taiką ir išganymą pranciškonai skelbė pavyzdžiu ir mokymu. |
||
== Žinomi pranciškonai == |
== Žinomi pranciškonai == |
||
{| |
{| |
||
|valign=top| |
|valign=top| |
||
* [[šv. Pranciškus Asyžietis]] (1181/1182-1226) |
* [[šv. Pranciškus Asyžietis]] (1181/1182-1226) – ordino įkūrėjas |
||
* [[šv. Klara Asyžietė]] ( |
* [[šv. Klara Asyžietė]] (1194–1253) – Pranciškaus Asižiečio pasekėja, [[Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordinas|Šv. Klaros Neturtėlių seserų ordino]] įkūrėja |
||
* [[Giovanni da Pian del Carpine]] ( |
* [[Giovanni da Pian del Carpine]] (1180–1252) |
||
* [[Aleksandras Halietis]] (~1185-1245) |
* [[Aleksandras Halietis]] (~1185-1245) |
||
* [[šv. Antanas Paduvietis]] ( |
* [[šv. Antanas Paduvietis]] (1195–1231) |
||
* [[Rodžeris Bekonas]] ( |
* [[Rodžeris Bekonas]] (1214–1294) |
||
* [[Bonaventūra]] ( |
* [[Bonaventūra]] (1221–1274) |
||
* [[Jonas Dunsas Škotas]] ( |
* [[Jonas Dunsas Škotas]] (1265–1308) |
||
* [[Viljamas Okamas]] ( |
* [[Viljamas Okamas]] (1285–1349) |
||
|valign=top| |
|valign=top| |
||
* [[Frančeskas Petrarka]]( |
* [[Frančeskas Petrarka]](1304–1374) |
||
* [[Bertoldas Švarcas]] (XIV amžius) |
* [[Bertoldas Švarcas]] (XIV amžius) |
||
* [[Sikstas IV]] ( |
* [[Sikstas IV]] (1414–1484) |
||
* [[Fransua Rablė]] ( |
* [[Fransua Rablė]] (1494–1553) |
||
* [[Bernardinas de Saagunas]] ( |
* [[Bernardinas de Saagunas]] (1499–1590) |
||
* [[Skistas V]] ( |
* [[Skistas V]] (1521–1590) |
||
* [[Klemensas XIV]] ( |
* [[Klemensas XIV]] (1705–1774) |
||
* [[Tėvas Pijus]] ( |
* [[Tėvas Pijus]] (1887–1968) |
||
|} |
|} |
||
Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
== Literatūra == |
== Literatūra == |
||
* Pranciškonai Lietuvoje |
* Pranciškonai Lietuvoje XIII–XVII a. (sud. [[Darius Baronas]]). – Vilnius: Aidai, 2006. – 148 p. – ISBN 9955-656-27-1 |
||
== Nuorodos == |
== Nuorodos == |
14:12, 27 rugsėjo 2011 versija
Pranciškonas – Romos katalikų ar anglikonų vienuolių ordino, kurio regula orientuota pagal šv. Praciškaus Asyžiečio regulą, narys. Taip pat yra mažos senųjų katalikų bei protestantų pranciškonų bendruomenės.
Labiausiai žinoma bendruomenė, sekanti Pranciškaus Asižiečio regulą, yra "Mažesniųjų brolių ordinas" (Ordo Fratrum Minorum, OFM). Mažesniųjų brolių ordinas yra vyrų vienuolija, sekantis Pranciškaus Asižiečio mokymą.
„Mažesniųjų brolių ordino“ (lot. ordo fratrum minorum OFM) bendruomenė (paprastai vadinama tiesiog "pranciškonais"), kurią sudaro apie 18 000 brolių, kapucinai (OFMCap) ir pranciškonai minoritai (OFMConv) – trys didžiausios pranciškonų atšakos.
Ordino siekiai ir skiriamieji požymiai
Pranciškonai, kaip visi elgetaujantys ordinai, gyvena neturte ir pragyvenimui užsidirba iš amatinio, socialinio, pastoralinio ir pedagoginio darbo. Pranciškus Asyžietis savo testamente savo broliams rašo: „Aš dirbu savo rankomis ir noriu dirbti; tvirtai noriu, kad visi kiti broliai dirbtų, nes tai yra sąžiningumo išraiška. Kas nemoka, teišmoksta, ne iš gobšumo, kad gautų už darbą atlyginimą, bet dėl pavyzdžio ir tingumui nugalėti.“ [1]. Kitas pranciškonų pajamų šaltinis yra piniginės aukos. Vienas iš svarbiausių dalykų pranciškonų gyvenime yra sielovada. Todėl pranciškonai apsigyvendavo pirmiausiai ten, kur labiausiai reikėdavo socialinės globos – pamažu suklestėjusių miestų priemesčiuose. Dievo žodį apie taiką ir išganymą pranciškonai skelbė pavyzdžiu ir mokymu.
Žinomi pranciškonai
|
|
Šaltiniai
Literatūra
- Pranciškonai Lietuvoje XIII–XVII a. (sud. Darius Baronas). – Vilnius: Aidai, 2006. – 148 p. – ISBN 9955-656-27-1