Pijus Bielskus: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:52, 27 rugsėjo 2011 versija

Pijus Bielskus

Gimė	1880 m. sausio 11 d. Balsupiuose, Šunskų valsčius, Marijampolės apskritis, Rusijos imperija
Mirė	1958 m. liepos 16 d. (78 metai) Kaunas

Veikla	Lietuvos kunigas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininkas

Alma mater	Fribūro universitetas

Vikiteka	Pijus Bielskus

Pijus Bielskus (1880 m. sausio 11 d. Balsupiuose, Šunskų valsčius, Marijampolės apskritis – 1958 m. liepos 16 d. Kaune) – Romos katalikų kunigas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos Prezidento kanceliarijos viršininkas.

Biografija

Mokėsi Keturvalakių pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje, dalyvavo klieriko Igno Čižausko įkurtos slaptos klierikų „penkiukių” organizacijos vadovybėj (organizacijos tikslas – skaityti lietuviškus laikraščius bei raštus ir studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. 1903 m. gegužės 17 d. Varšuvoje įšventintas kunigu. Nuo 1904 iki 1910 m. mokėsi užsienyje: tris metus Šveicarijos Fribūro ir dvejus metus Belgijos Leuveno universitete, kuriame gavo filosofijos daktaro laipsnį.

1910 m. pradėjo profesoriauti Seinų seminarijoje, karo metu Tambove vadovavo trejus metus Žiburio draugijos mergaičių gimnazijai. 1919 m. birželio 16 d. kaip vienas iš Lietuvos Amerikos lietuvių atstovų vyko į Taikos konferenciją Paryžiuje. Delegacijai buvo pavesta griežtai reikalauti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo neįsileidžiant į bet kokias kitas kombinacijas, kol Lietuvos nepriklausomybės klausimas nebus tinkamai išrištas ir kt. 1920 m. kovo 1 d. paskirtas užsienio reikalų ministerijos patarėju, dalyvavo sprendžiant klausimus su Vatikanu, dalyvavo kaip sekretorius ir iždininkas Lietuvos delegacijos Rygoje Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti. Nuo 1921 m. balandžio 10 d. Respublikos prezidento kanceliarijos viršininkas, nuo 1930 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos ordinų kancleris – tvarkė valstybės apdovanojimus.

Vienas iš Ateitininkų federacijos vadovų. 1940 m. nuvyko pas savo brolį knygnešį Vincą Bielskų ir jo namuose paslėpė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą, kurio tolesnis likimas nežinomas.

Sovietiniais metais dirbo įvairiose pareigose, paskutinė jo darbo vieta – sodininkas Kauno J. A. Domaševičiaus tuberkuliozės sanatorijoje. Palaidotas Kauno Panemunės kapinėse.

Nuorodos

@@ Eilutė 22: / Eilutė 22: @@
 Mokėsi [[Keturvalakiai|Keturvalakių]] pradinėje mokykloje, [[Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija|Marijampolės gimnazijoje]], [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminarijoje]], dalyvavo klieriko [[Ignas Čižiauskas|Igno Čižausko]] įkurtos slaptos klierikų „penkiukių” organizacijos vadovybėj (organizacijos tikslas – skaityti lietuviškus laikraščius bei raštus ir studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. [[1903]] m. [[gegužės 17]] d. [[Varšuva|Varšuvoje]] įšventintas kunigu. Nuo [[1904]] iki [[1910]] m. mokėsi užsienyje: tris metus [[Šveicarija|Šveicarijos]] [[Fribūro universitetas|Fribūro]] ir dvejus metus [[Belgija|Belgijos]] [[Leuveno universitetas|Leuveno universitete]], kuriame gavo filosofijos daktaro laipsnį.
- m. pradėjo profesoriauti [[Seinų kunigų seminarija|Seinų seminarijoje]], karo metu [[Tambovas|Tambove]] vadovavo trejus metus Žiburio draugijos mergaičių gimnazijai. [[1919]] m. [[birželio 16]] d. kaip vienas iš Lietuvos Amerikos lietuvių atstovų vyko į [[Paryžiaus taikos konferencija|Taikos konferenciją]] Paryžiuje. Delegacijai buvo pavesta griežtai reikalauti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo neįsileidžiant į bet kokias kitas kombinacijas, kol Lietuvos nepriklausomybės klausimas nebus tinkamai išrištas ir kt. [[1920]] m. [[kovo 1]] d. paskirtas užsienio reikalų ministerijos patarėju, dalyvavo sprendžiant klausimus su [[Vatikanas|Vatikanu]], dalyvavo kaip sekretorius ir iždininkas Lietuvos delegacijos Rygoje Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti. Nuo [[1921]] m. [[balandžio 10]] d. Respublikos prezidento kanceliarijos viršininkas, nuo [[1930]] m. [[rugsėjo 1]] d. Lietuvos ordinų kancleris – tvarkė [[Lietuvos valstybės apdovanojimai|valstybės apdovanojimus]].
+m. pradėjo profesoriauti [[Seinų kunigų seminarija|Seinų seminarijoje]], karo metu [[Tambovas|Tambove]] vadovavo trejus metus Žiburio draugijos mergaičių gimnazijai. [[1919]] m. [[birželio 16]] d. kaip vienas iš Lietuvos Amerikos lietuvių atstovų vyko į [[Paryžiaus taikos konferencija|Taikos konferenciją]] Paryžiuje. Delegacijai buvo pavesta griežtai reikalauti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo neįsileidžiant į bet kokias kitas kombinacijas, kol Lietuvos nepriklausomybės klausimas nebus tinkamai išrištas ir kt. [[1920]] m. [[kovo 1]] d. paskirtas užsienio reikalų ministerijos patarėju, dalyvavo sprendžiant klausimus su [[Vatikanas|Vatikanu]], dalyvavo kaip sekretorius ir iždininkas Lietuvos delegacijos Rygoje Lietuvos ir Latvijos sienai nustatyti. Nuo [[1921]] m. [[balandžio 10]] d. Respublikos prezidento kanceliarijos viršininkas, nuo [[1930]] m. [[rugsėjo 1]] d. Lietuvos ordinų kancleris – tvarkė [[Lietuvos valstybės apdovanojimai|valstybės apdovanojimus]].
 Vienas iš [[Ateitininkai|Ateitininkų federacijos]] vadovų. [[1940]] m. nuvyko pas savo brolį knygnešį [[Vincas Bielskus|Vincą Bielskų]] ir jo namuose paslėpė [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] originalą, kurio tolesnis likimas nežinomas.