Mykolas Glinskis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.6.4) (robotas Pridedama: be:Міхал (Міхаіл) Глінскі |
S Vikifikavimas, replaced: → (3), - → – using AWB |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
| veikla = [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[MDK|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] valstybės veikėjas. |
| veikla = [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[MDK|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] valstybės veikėjas. |
||
}} |
}} |
||
'''Mykolas Glinskis''' ({{pl|Michał Gliński}}, {{ru|Михайло Львович Глинський}}, apie [[1460]] m. [[Turovas]], dab. [[Baltarusija]] |
'''Mykolas Glinskis''' ({{pl|Michał Gliński}}, {{ru|Михайло Львович Глинський}}, apie [[1460]] m. [[Turovas]], dab. [[Baltarusija]] – [[1534]] m. [[rugsėjo 15]] d. [[Maskva]]) – [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] ir [[MDK|Maskvos didžiosios kunigaikštystės]] valstybės veikėjas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Kunigaikštis, kilęs iš [[totoriai|totorių]] kilmės [[Glinskiai|Glinskių]] giminės. Tėvas [[Levas Glinskis]], broliai [[Vasilijus Glinskis]] ir [[Ivanas Glinskis]]. Mokėsi [[Italija|Italijoje]], kalbėjo visomis pagrindinėmis Europos kalbomis. Iš [[stačiatikybė]]s perėjęs į [[katalikai|katalikybę]] apie 12 m. buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatoriaus [[Maksimilianas|Maksimiliano]] dvariškis, tarnavo [[Saksonija|Saksonijos]] kurfiursto Alberto kariuomenėje. |
Kunigaikštis, kilęs iš [[totoriai|totorių]] kilmės [[Glinskiai|Glinskių]] giminės. Tėvas [[Levas Glinskis]], broliai [[Vasilijus Glinskis]] ir [[Ivanas Glinskis]]. Mokėsi [[Italija|Italijoje]], kalbėjo visomis pagrindinėmis Europos kalbomis. Iš [[stačiatikybė]]s perėjęs į [[katalikai|katalikybę]] apie 12 m. buvo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatoriaus [[Maksimilianas|Maksimiliano]] dvariškis, tarnavo [[Saksonija|Saksonijos]] kurfiursto Alberto kariuomenėje. |
||
Grįžęs į Lietuvą tapo didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] dvariškiu ir artimiausiu patarėju. [[1498]]-[[1501]] m. [[Utena|Utenos]], 1501-[[1505]] m. [[Merkinė]]s, 1505-[[1506]] m. [[Bielskas|Bielsko]] vietininkas, [[1500]]-1506 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka. Jam priklausė [[Liškiava]], [[Raigardas]], [[Turovas]] ir kiti dvarai. Tapus [[Ponų Taryba|Ponų Tarybos]] nariu jam patikėta pinigų kalykla ir vaško prekyba. Iš to pralobo. Vienas 1501 m. [[Melniko aktas|Melniko akto]] iniciatorių. Į Aleksandro karūnavimą Lenkijos karaliumi vyko kaip Lietuvos atstovas. |
Grįžęs į Lietuvą tapo didžiojo kunigaikščio [[Aleksandras|Aleksandro]] dvariškiu ir artimiausiu patarėju. [[1498]]-[[1501]] m. [[Utena|Utenos]], 1501-[[1505]] m. [[Merkinė]]s, 1505-[[1506]] m. [[Bielskas|Bielsko]] vietininkas, [[1500]]-1506 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka. Jam priklausė [[Liškiava]], [[Raigardas]], [[Turovas]] ir kiti dvarai. Tapus [[Ponų Taryba|Ponų Tarybos]] nariu jam patikėta pinigų kalykla ir vaško prekyba. Iš to pralobo. Vienas 1501 m. [[Melniko aktas|Melniko akto]] iniciatorių. Į Aleksandro karūnavimą Lenkijos karaliumi vyko kaip Lietuvos atstovas. |
||
[[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s, kuri 1506 m. [[Klecko mūšis|Klecko mūšyje]] sumušė [[Krymo totoriai|Krymo totorius]], vadas. Dėl staigaus jo iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama [[Trakų vaivada|Trakų vaivados]] J. Zaberezinskio. Priešininkai apkaltino jį ketinimu užgrobti LDK sostą. Nušalintas nuo pareigų ir, nesulaukdamas bylos sprendimo didžiojo kunigaikščio teisme, [[1508]] m. sukėlė [[Glinskio maištas|maištą]]. Jį numalšinus, apsigyveno Maskvoje. |
[[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s, kuri 1506 m. [[Klecko mūšis|Klecko mūšyje]] sumušė [[Krymo totoriai|Krymo totorius]], vadas. Dėl staigaus jo iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama [[Trakų vaivada|Trakų vaivados]] J. Zaberezinskio. Priešininkai apkaltino jį ketinimu užgrobti LDK sostą. Nušalintas nuo pareigų ir, nesulaukdamas bylos sprendimo didžiojo kunigaikščio teisme, [[1508]] m. sukėlė [[Glinskio maištas|maištą]]. Jį numalšinus, apsigyveno Maskvoje. |
||
[[1514]] m. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei padėjo užimti LDK valdomą [[Smolenskas|Smolenską]]. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į LDK, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę. 1514-[[1527]] m. Maskvoje kalintas. Paleistas, jo brolio Vosyliaus dukteriai Elenai Glinskajai ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus III|Vasilijaus III]]. Po vyro mirties [[1531]] m. dukterėčiai tapus regente, tapo [[Bojarinų taryba|Bojarinų tarybos]] nariu ir įgijo didelę galią. [[1534]] m. nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus III nunuodijimu. Kalėjime numarintas badu.<ref>{{VLE|VI|758|[[Juozas Jurginis]]|Mykolas Glinskis}}</ref> |
[[1514]] m. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei padėjo užimti LDK valdomą [[Smolenskas|Smolenską]]. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į LDK, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę. 1514-[[1527]] m. Maskvoje kalintas. Paleistas, jo brolio Vosyliaus dukteriai Elenai Glinskajai ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio [[Vasilijus III|Vasilijaus III]]. Po vyro mirties [[1531]] m. dukterėčiai tapus regente, tapo [[Bojarinų taryba|Bojarinų tarybos]] nariu ir įgijo didelę galią. [[1534]] m. nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus III nunuodijimu. Kalėjime numarintas badu.<ref>{{VLE|VI|758|[[Juozas Jurginis]]|Mykolas Glinskis}}</ref> |
||
12:49, 27 rugsėjo 2011 versija
| Mykolas Glinskis lenk. Michał Gliński rus. Михайло Львович Глинський | |
|---|---|
| Glinskiai | |
| |
| Glinskių herbas | |
| Gimė | 1460 m. Turovas, dab. Baltarusija |
| Mirė | 1534 m. rugsėjo 15 d. (~74 metai) Maskva |
| Tėvas | Levas Glinskis |
| Veikla | Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas. |
Mykolas Glinskis (lenk. Michał Gliński, rus. Михайло Львович Глинський, apie 1460 m. Turovas, dab. Baltarusija – 1534 m. rugsėjo 15 d. Maskva) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės valstybės veikėjas.
Biografija
Kunigaikštis, kilęs iš totorių kilmės Glinskių giminės. Tėvas Levas Glinskis, broliai Vasilijus Glinskis ir Ivanas Glinskis. Mokėsi Italijoje, kalbėjo visomis pagrindinėmis Europos kalbomis. Iš stačiatikybės perėjęs į katalikybę apie 12 m. buvo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimiliano dvariškis, tarnavo Saksonijos kurfiursto Alberto kariuomenėje.
Grįžęs į Lietuvą tapo didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvariškiu ir artimiausiu patarėju. 1498-1501 m. Utenos, 1501-1505 m. Merkinės, 1505-1506 m. Bielsko vietininkas, 1500-1506 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka. Jam priklausė Liškiava, Raigardas, Turovas ir kiti dvarai. Tapus Ponų Tarybos nariu jam patikėta pinigų kalykla ir vaško prekyba. Iš to pralobo. Vienas 1501 m. Melniko akto iniciatorių. Į Aleksandro karūnavimą Lenkijos karaliumi vyko kaip Lietuvos atstovas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės, kuri 1506 m. Klecko mūšyje sumušė Krymo totorius, vadas. Dėl staigaus jo iškilimo ir didelės įtakos Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui kilo Ponų Tarybos narių opozicija, vadovaujama Trakų vaivados J. Zaberezinskio. Priešininkai apkaltino jį ketinimu užgrobti LDK sostą. Nušalintas nuo pareigų ir, nesulaukdamas bylos sprendimo didžiojo kunigaikščio teisme, 1508 m. sukėlė maištą. Jį numalšinus, apsigyveno Maskvoje.
1514 m. Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenei padėjo užimti LDK valdomą Smolenską. Negavęs jo valdyti, nesėkmingai mėgino pabėgti į LDK, vengdamas mirties bausmės grįžo į stačiatikybę. 1514-1527 m. Maskvoje kalintas. Paleistas, jo brolio Vosyliaus dukteriai Elenai Glinskajai ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio Vasilijaus III. Po vyro mirties 1531 m. dukterėčiai tapus regente, tapo Bojarinų tarybos nariu ir įgijo didelę galią. 1534 m. nepagrįstai apkaltintas Vasilijaus III nunuodijimu. Kalėjime numarintas badu.[1]
Šaltiniai
- ↑ Juozas Jurginis. Mykolas Glinskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 758 psl.
- Сказания Курбского и Герберштейн, «Rer. Mosc. comment.». Стрыйковский II, 343 и след. до 377, варш. изд. 1846
- «Acta Tomiciana», Appendix I, 21
- Działyński, "Zbiór praw lit. II, 81
| |||||||||||||||||||||||