Mikelis Ašmys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lazdynas (aptarimas | indėlis)
viki
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: - → – (3) using AWB
Eilutė 26: Eilutė 26:
| pastabos =
| pastabos =
}}
}}
'''Mikelis Ašmys''' ([[1891]] m. [[gruodžio 6]] d. [[Povilai]], [[Šilutės apskr]]. - [[1918]] m. [[gruodžio 1]] d. [[Lozana]]) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kultūros veikėjas, publicistas.
'''Mikelis Ašmys''' ([[1891]] m. [[gruodžio 6]] d. [[Povilai]], [[Šilutės apskr]]. [[1918]] m. [[gruodžio 1]] d. [[Lozana]]) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] kultūros veikėjas, publicistas.


== Biografija ==
== Biografija ==
[[1912]]–[[1915]] m. studijavo teisę [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], [[Halės universitetas|Halės]], [[Berlyno universitetas|Berlyno universitetuose]]. Redagavo laikraštį [[Apžvalga (Tilžė)|„Apžvalga“]]. [[1915]] m. grįžo į Povilus, dirbo laikraščio [[Dabartis (laikraštis)|„Dabartis“]] redakcijoje [[Tilžė]]je. Vengdamas vokiečių policijos persekiojimo [[1917]] m. išvyko į [[Berlynas|Berlyną]], [[1918]] m. - į Lozaną.
[[1912]]–[[1915]] m. studijavo teisę [[Karaliaučiaus universitetas|Karaliaučiaus]], [[Halės universitetas|Halės]], [[Berlyno universitetas|Berlyno universitetuose]]. Redagavo laikraštį [[Apžvalga (Tilžė)|„Apžvalga“]]. [[1915]] m. grįžo į Povilus, dirbo laikraščio [[Dabartis (laikraštis)|„Dabartis“]] redakcijoje [[Tilžė]]je. Vengdamas vokiečių policijos persekiojimo [[1917]] m. išvyko į [[Berlynas|Berlyną]], [[1918]] m. į Lozaną.


Kartu su [[Juozas Eretas|J. Eretu]] redagavo Lietuvių informacijos biuro biuletenį „Litauen“ ir kt. leidinius [[vokiečių kalba]]. Remdamasis svetimų kalbų intensyvaus mokymosi metodika vokiečių kalba parengė lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams ir vokiečių - lietuvių kalbų žodynėlį. Straipsnyje „Lietuvių skaitlius Prūsijoje“ ([[1913]] m.) apibūdino lietuvių nykimo priežastis Mažojoje Lietuvoje. Turėjo įtakos J. Ereto apsisprendimui dirbti Lietuvoje.<ref>{{VLE|II|114|[[Algirdas Sabaliauskas]]|Mikelis Ašmys}}</ref>
Kartu su [[Juozas Eretas|J. Eretu]] redagavo Lietuvių informacijos biuro biuletenį „Litauen“ ir kt. leidinius [[vokiečių kalba]]. Remdamasis svetimų kalbų intensyvaus mokymosi metodika vokiečių kalba parengė lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams ir vokiečių lietuvių kalbų žodynėlį. Straipsnyje „Lietuvių skaitlius Prūsijoje“ ([[1913]] m.) apibūdino lietuvių nykimo priežastis Mažojoje Lietuvoje. Turėjo įtakos J. Ereto apsisprendimui dirbti Lietuvoje.<ref>{{VLE|II|114|[[Algirdas Sabaliauskas]]|Mikelis Ašmys}}</ref>


== Bibliografija ==
== Bibliografija ==

12:42, 27 rugsėjo 2011 versija

Mikelis Ašmys
Gimė 1891 m. gruodžio 6 d.
Povilai, Šilutės apskr.
Mirė 1918 m. gruodžio 1 d. (26 metai)
Lozana
Veikla Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas.

Mikelis Ašmys (1891 m. gruodžio 6 d. Povilai, Šilutės apskr. – 1918 m. gruodžio 1 d. Lozana) – Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, publicistas.

Biografija

19121915 m. studijavo teisę Karaliaučiaus, Halės, Berlyno universitetuose. Redagavo laikraštį „Apžvalga“. 1915 m. grįžo į Povilus, dirbo laikraščio „Dabartis“ redakcijoje Tilžėje. Vengdamas vokiečių policijos persekiojimo 1917 m. išvyko į Berlyną, 1918 m. – į Lozaną.

Kartu su J. Eretu redagavo Lietuvių informacijos biuro biuletenį „Litauen“ ir kt. leidinius vokiečių kalba. Remdamasis svetimų kalbų intensyvaus mokymosi metodika vokiečių kalba parengė lietuvių kalbos vadovėlį užsieniečiams ir vokiečių – lietuvių kalbų žodynėlį. Straipsnyje „Lietuvių skaitlius Prūsijoje“ (1913 m.) apibūdino lietuvių nykimo priežastis Mažojoje Lietuvoje. Turėjo įtakos J. Ereto apsisprendimui dirbti Lietuvoje.[1]

Bibliografija

  • Litauisch, lietuvių kalbos vadovėlis užsieniečiams, 1917 m.; išėjo keli leidimai
  • Litauisch. Mit genauer Angabe der Aussprache, 1916 m., 2 leidimai
  • Lietuvos kraštas ir žmonės, Land und Leute in Litauen, 1918 m.

Nuorodos

Šaltiniai

  1. Algirdas SabaliauskasMikelis Ašmys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 114 psl.