Mikalojus IV: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.1) (robotas Pridedama: eu:Nikolas IV.a |
S Vikifikavimas, replaced: → (2) using AWB |
||
Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
|palaidojimo vieta= |
|palaidojimo vieta= |
||
}} |
}} |
||
'''Mikalojus III''' ({{lot|Nicolaus III}}, tikroji pavardė ''Girolamo Masci'', [[1227]] m. [[rugsėjo 30]] d. [[Liscianas]] prie [[Ascoli Picena|Ascoli Piceno]] – [[1292]] m. [[balandžio 4]] d. [[Roma]]) – 191-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] ([[1288]] m.). |
'''Mikalojus III''' ({{lot|Nicolaus III}}, tikroji pavardė ''Girolamo Masci'', [[1227]] m. [[rugsėjo 30]] d. [[Liscianas]] prie [[Ascoli Picena|Ascoli Piceno]] – [[1292]] m. [[balandžio 4]] d. [[Roma]]) – 191-asis [[Romos katalikų bažnyčia|Romos katalikų bažnyčios]] [[popiežius]] ([[1288]] m.). |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[Pranciškonai|Pranciškonas]], [[1274]]–[[1279]] m. ordino generolas, [[Šv. Bonaventūras|Šv. Bonaventūro]] įpėdinis. [[1278]] m. [[kardinolas]], [[1281]] m. Palestrinos (netoli Romos) vyskupas. Buvo popiežiaus patarėjas, vykdė jo diplomatines misijas [[1272]] m. [[Bizantija|Bizantijoje]] ir [[1278]] m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Išrinktas popiežiumi siekė [[Anžu dinastija|Anžu dinastijos]] valdovams grąžinti [[Sicilija|Siciliją]]. [[1289]] m. [[Karolis II Anžu|Karolį II Anžu]] vainikavo [[Neapolio ir Sicilijos karalius|Neapolio ir Sicilijos karaliumi]]. [[1291]] m. [[saracėnai|saracėnams]] užėmus Akko, paskutinį krikščionybės centrą [[Palestinos regionas|Palestinoje]], nesėkmingai bandė suvienyti [[Tamplierių ordinas|Tamplierių]] ir [[Joanitų ordinas|Joanitų ordinus]], surengti [[kryžiaus žygiai|kryžiaus žygį]] į Šventąją Žemę. Pradėjo krikščioniškąsias misijas [[Kinija|Kinijoje]], rėmė misijas [[Balkanai|Balkanuose]] ([[Albanija]], [[Serbija]], [[Bosnija]]) ir artilerijos Rytuose. [[Bulė|Bule]] „Coelestis altitudo“ [[1289]] m. nustatė pusę Apaštalų Sosto pajamų skirti [[kardinolų kolegija]]i. Globojo menus, pasirūpino perstatyti ir išpuošti [[Šventojo Jono bazilika Laterane|Laterano Šv. Jono]] ir [[Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika|Švč. Mergelės Marijos Didžiąją]] (''Santa Maria Maggiore'') bazilikas Romoje.<ref>{{VLE|XV|79||Mikalojus IV}}</ref> |
[[Pranciškonai|Pranciškonas]], [[1274]]–[[1279]] m. ordino generolas, [[Šv. Bonaventūras|Šv. Bonaventūro]] įpėdinis. [[1278]] m. [[kardinolas]], [[1281]] m. Palestrinos (netoli Romos) vyskupas. Buvo popiežiaus patarėjas, vykdė jo diplomatines misijas [[1272]] m. [[Bizantija|Bizantijoje]] ir [[1278]] m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]]. Išrinktas popiežiumi siekė [[Anžu dinastija|Anžu dinastijos]] valdovams grąžinti [[Sicilija|Siciliją]]. [[1289]] m. [[Karolis II Anžu|Karolį II Anžu]] vainikavo [[Neapolio ir Sicilijos karalius|Neapolio ir Sicilijos karaliumi]]. [[1291]] m. [[saracėnai|saracėnams]] užėmus Akko, paskutinį krikščionybės centrą [[Palestinos regionas|Palestinoje]], nesėkmingai bandė suvienyti [[Tamplierių ordinas|Tamplierių]] ir [[Joanitų ordinas|Joanitų ordinus]], surengti [[kryžiaus žygiai|kryžiaus žygį]] į Šventąją Žemę. Pradėjo krikščioniškąsias misijas [[Kinija|Kinijoje]], rėmė misijas [[Balkanai|Balkanuose]] ([[Albanija]], [[Serbija]], [[Bosnija]]) ir artilerijos Rytuose. [[Bulė|Bule]] „Coelestis altitudo“ [[1289]] m. nustatė pusę Apaštalų Sosto pajamų skirti [[kardinolų kolegija]]i. Globojo menus, pasirūpino perstatyti ir išpuošti [[Šventojo Jono bazilika Laterane|Laterano Šv. Jono]] ir [[Švč. Mergelės Marijos Didžioji bazilika|Švč. Mergelės Marijos Didžiąją]] (''Santa Maria Maggiore'') bazilikas Romoje.<ref>{{VLE|XV|79||Mikalojus IV}}</ref> |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
12:40, 27 rugsėjo 2011 versija
Mikalojus IV lot. Nicolaus IV, it. Niccolò IV | |
---|---|
191-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | Girolamo Masci |
Gimė | 1227 m. rugsėjo 30 d. Liscianas |
Mirė | 1292 m. balandžio 4 d. (4 metai) Roma |
Tautybė | italas |
Popiežių herbas | |
191-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1288 m. vasario 15 d. |
Baigė | 1292 m. balandžio 4 d. |
Pirmtakas | Honorijus IV |
Įpėdinis | Celestinas V |
Mikalojus III (lot. Nicolaus III, tikroji pavardė Girolamo Masci, 1227 m. rugsėjo 30 d. Liscianas prie Ascoli Piceno – 1292 m. balandžio 4 d. Roma) – 191-asis Romos katalikų bažnyčios popiežius (1288 m.).
Biografija
Pranciškonas, 1274–1279 m. ordino generolas, Šv. Bonaventūro įpėdinis. 1278 m. kardinolas, 1281 m. Palestrinos (netoli Romos) vyskupas. Buvo popiežiaus patarėjas, vykdė jo diplomatines misijas 1272 m. Bizantijoje ir 1278 m. Prancūzijoje. Išrinktas popiežiumi siekė Anžu dinastijos valdovams grąžinti Siciliją. 1289 m. Karolį II Anžu vainikavo Neapolio ir Sicilijos karaliumi. 1291 m. saracėnams užėmus Akko, paskutinį krikščionybės centrą Palestinoje, nesėkmingai bandė suvienyti Tamplierių ir Joanitų ordinus, surengti kryžiaus žygį į Šventąją Žemę. Pradėjo krikščioniškąsias misijas Kinijoje, rėmė misijas Balkanuose (Albanija, Serbija, Bosnija) ir artilerijos Rytuose. Bule „Coelestis altitudo“ 1289 m. nustatė pusę Apaštalų Sosto pajamų skirti kardinolų kolegijai. Globojo menus, pasirūpino perstatyti ir išpuošti Laterano Šv. Jono ir Švč. Mergelės Marijos Didžiąją (Santa Maria Maggiore) bazilikas Romoje.[1]
Šaltiniai
- ↑ Mikalojus IV. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 79 psl.