Marija Kruopienė: Skirtumas tarp puslapio versijų
viki |
S →Biografija: Vikifikavimas using AWB |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Baigė Pelesos „Ryto“ lietuvių pradžios mokyklą, 3 klases [[lenkų kalba]] [[Rodūnia|Rodūnioje]], toliau mokėsi savarankiškai. [[1941]]–[[1943]] m. mokytojavo Pelesoje. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] iki [[1953]] m. lietuvių partizanų ryšininkė. Nuo [[1954]] m. jos namai tapo neoficialiu lietuvių kultūros centru, kuriame vieni pirmųjų lankėsi ir kurį laiką gyveno kalbininkai [[Juozas Balčikonis]], [[Juozas Senkus (1907)|Juozas Senkus]], [[Elena Grinaveckienė]], [[Jadvyga Kardelytė]], [[Aloyzas Vidugiris]], [[Zigmas Zinkevičius]], etnografai [[Vacys Milius]], [[Norbertas Vėlius]], [[Vladimiras Toporovas]], t.p. kitų lingvistinių ir etnografinių ekspedicijų dalyviai, žygeiviai, studentai. Nuo [[1955]] m. rūpinosi sovietinės valdžios leidimu Pelesoje atidaryti lietuvių mokyklą, nuo [[1962]] m. – [[katalikai|katalikų]] bažnyčią; tuo tikslu važiavo į [[Maskva|Maskvos]], [[Vilnius|Vilniaus]], [[Minskas|Minsko]] įstaigas, teikė surinktus vietos gyventojų prašymus. [[1963]] m. su [[Tadas Ivanauskas|T. Ivanausku]] ir [[Jonas Valeika|J. Valeika]] nuvežė į Maskvą 2000 gyventojų prašymą prie [[Lietuvos TSR]] priskirti lietuviškus Pelesos ir [[Gervėčiai|Gervėčių]] kaimus. |
Baigė Pelesos „Ryto“ lietuvių pradžios mokyklą, 3 klases [[lenkų kalba]] [[Rodūnia|Rodūnioje]], toliau mokėsi savarankiškai. [[1941]]–[[1943]] m. mokytojavo Pelesoje. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] iki [[1953]] m. lietuvių partizanų ryšininkė. Nuo [[1954]] m. jos namai tapo neoficialiu lietuvių kultūros centru, kuriame vieni pirmųjų lankėsi ir kurį laiką gyveno kalbininkai [[Juozas Balčikonis]], [[Juozas Senkus (1907)|Juozas Senkus]], [[Elena Grinaveckienė]], [[Jadvyga Kardelytė]], [[Aloyzas Vidugiris]], [[Zigmas Zinkevičius]], etnografai [[Vacys Milius]], [[Norbertas Vėlius]], [[Vladimiras Toporovas]], t. p. kitų lingvistinių ir etnografinių ekspedicijų dalyviai, žygeiviai, studentai. Nuo [[1955]] m. rūpinosi sovietinės valdžios leidimu Pelesoje atidaryti lietuvių mokyklą, nuo [[1962]] m. – [[katalikai|katalikų]] bažnyčią; tuo tikslu važiavo į [[Maskva|Maskvos]], [[Vilnius|Vilniaus]], [[Minskas|Minsko]] įstaigas, teikė surinktus vietos gyventojų prašymus. [[1963]] m. su [[Tadas Ivanauskas|T. Ivanausku]] ir [[Jonas Valeika|J. Valeika]] nuvežė į Maskvą 2000 gyventojų prašymą prie [[Lietuvos TSR]] priskirti lietuviškus Pelesos ir [[Gervėčiai|Gervėčių]] kaimus. |
||
Jos pastangomis [[1957]] m. Pelesos, [[Pavalakė]]s ir [[Dubiniai (Pelesa)|Dubinių]] rusiškose mokyklose buvo leista dėstyti lietuvių kalbą kaip dalyką, bet nuo [[1960]] m. lietuvių kalbos pamokos liko tik Pelesoje. [[1989]] m. atšventinta [[Pelesos Šv. Lino bažnyčia]], [[1992]] m. Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis pastatyta [[Pelesos vidurinė mokykla]].<ref>{{VLE|XI|145|[[Kazimieras Garšva]]|Marija Kruopienė}}</ref> |
Jos pastangomis [[1957]] m. Pelesos, [[Pavalakė]]s ir [[Dubiniai (Pelesa)|Dubinių]] rusiškose mokyklose buvo leista dėstyti lietuvių kalbą kaip dalyką, bet nuo [[1960]] m. lietuvių kalbos pamokos liko tik Pelesoje. [[1989]] m. atšventinta [[Pelesos Šv. Lino bažnyčia]], [[1992]] m. Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis pastatyta [[Pelesos vidurinė mokykla]].<ref>{{VLE|XI|145|[[Kazimieras Garšva]]|Marija Kruopienė}}</ref> |
||
12:15, 27 rugsėjo 2011 versija
Marija Kruopienė (1920 m. vasario 2 d. Pelesa – 2003 m. liepos 29 d. Trakų Vokė) – Baltarusijos lietuvių visuomenės veikėja, tautosakininkė.
Biografija
Baigė Pelesos „Ryto“ lietuvių pradžios mokyklą, 3 klases lenkų kalba Rodūnioje, toliau mokėsi savarankiškai. 1941–1943 m. mokytojavo Pelesoje. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1953 m. lietuvių partizanų ryšininkė. Nuo 1954 m. jos namai tapo neoficialiu lietuvių kultūros centru, kuriame vieni pirmųjų lankėsi ir kurį laiką gyveno kalbininkai Juozas Balčikonis, Juozas Senkus, Elena Grinaveckienė, Jadvyga Kardelytė, Aloyzas Vidugiris, Zigmas Zinkevičius, etnografai Vacys Milius, Norbertas Vėlius, Vladimiras Toporovas, t. p. kitų lingvistinių ir etnografinių ekspedicijų dalyviai, žygeiviai, studentai. Nuo 1955 m. rūpinosi sovietinės valdžios leidimu Pelesoje atidaryti lietuvių mokyklą, nuo 1962 m. – katalikų bažnyčią; tuo tikslu važiavo į Maskvos, Vilniaus, Minsko įstaigas, teikė surinktus vietos gyventojų prašymus. 1963 m. su T. Ivanausku ir J. Valeika nuvežė į Maskvą 2000 gyventojų prašymą prie Lietuvos TSR priskirti lietuviškus Pelesos ir Gervėčių kaimus.
Jos pastangomis 1957 m. Pelesos, Pavalakės ir Dubinių rusiškose mokyklose buvo leista dėstyti lietuvių kalbą kaip dalyką, bet nuo 1960 m. lietuvių kalbos pamokos liko tik Pelesoje. 1989 m. atšventinta Pelesos Šv. Lino bažnyčia, 1992 m. Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis pastatyta Pelesos vidurinė mokykla.[1]
Bibliografija
Šaltiniai
- ↑ Kazimieras Garšva. Marija Kruopienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 145 psl.