Lazaris Kopelmanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Vikifikavimas, replaced: → (3) using AWB |
|||
| Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
}} |
}} |
||
'''Lazaris Kopelmanas''' ({{fr|Lazare Kopelmanas}}, [[1907]] m. [[liepos 14]] d. [[Kaunas]] – [[1980]] m. [[gruodžio 9]] d. [[Ženeva]], palaidotas [[Paryžius|Paryžiuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[žydai|žydų]] kilmės [[prancūzai|prancūzų]] teisininkas, diplomatas, teisės mokslų daktaras. |
'''Lazaris Kopelmanas''' ({{fr|Lazare Kopelmanas}}, [[1907]] m. [[liepos 14]] d. [[Kaunas]] – [[1980]] m. [[gruodžio 9]] d. [[Ženeva]], palaidotas [[Paryžius|Paryžiuje]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[žydai|žydų]] kilmės [[prancūzai|prancūzų]] teisininkas, diplomatas, teisės mokslų daktaras. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
[[1926]] m. Kauno dienraščio „Echo“ korespondentas Ženevoje. 1926–[[1929]] m. studijavo ekonomikos ir socialinius mokslus [[Ženevos universitetas|Ženevos]], [[1930]]–[[1935]] m. – teisę [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universitete]]. [[1945]] m. teisės mokslų daktaras. |
[[1926]] m. Kauno dienraščio „Echo“ korespondentas Ženevoje. 1926–[[1929]] m. studijavo ekonomikos ir socialinius mokslus [[Ženevos universitetas|Ženevos]], [[1930]]–[[1935]] m. – teisę [[Paryžiaus universitetas|Paryžiaus universitete]]. [[1945]] m. teisės mokslų daktaras. |
||
[[1936]]–[[1939]] m. dėstė Paryžiaus universiteto Aukštųjų tarptautinių studijų institute; nuo 1939 m. profesorius. 1939 m. savanoriu įstojo į [[Prancūzijos kariuomenė|Prancūzijos kariuomenę]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] kalėjo prancūzų karo belaisvių stovykloje [[Vokietija|Vokietijoje]]. |
[[1936]]–[[1939]] m. dėstė Paryžiaus universiteto Aukštųjų tarptautinių studijų institute; nuo 1939 m. profesorius. 1939 m. savanoriu įstojo į [[Prancūzijos kariuomenė|Prancūzijos kariuomenę]]. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] kalėjo prancūzų karo belaisvių stovykloje [[Vokietija|Vokietijoje]]. |
||
1945–[[1950]] m. Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis. [[1948]] m., 1950 m. skaitė paskaitas Paryžiaus užsienio politikos studijų centre, 1950 m., [[1976]] m. [[Haga|Hagos]] tarptautinės teisės akademijoje, [[1957]]–[[1958]] m. [[Jeilio universitetas|Jeilio]], [[1971]]–[[1973]] m. Ženevos, 1945–1948 m., [[1960]]–[[1962]] m. ir [[1977]] m. Paryžiaus universitetuose. [[1949]]–1977 m. [[JT|Jungtinių Tautų]] Europos ekonomikos komisijos juriskonsultas. |
1945–[[1950]] m. Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis. [[1948]] m., 1950 m. skaitė paskaitas Paryžiaus užsienio politikos studijų centre, 1950 m., [[1976]] m. [[Haga|Hagos]] tarptautinės teisės akademijoje, [[1957]]–[[1958]] m. [[Jeilio universitetas|Jeilio]], [[1971]]–[[1973]] m. Ženevos, 1945–1948 m., [[1960]]–[[1962]] m. ir [[1977]] m. Paryžiaus universitetuose. [[1949]]–1977 m. [[JT|Jungtinių Tautų]] Europos ekonomikos komisijos juriskonsultas. |
||
Dalyvavo rengiant ir priimant [[1956]] m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, [[1961]] m. Europos konvenciją „Dėl tarptautinio komercinio arbitražo“ ir kitus tarptautinius dokumentus. [[1969]]–1977 m. Komercinio arbitražo tarptautinės tarybos narys.<ref>{{VLE|XV|773|Henry Kopelman–Gidoni.|Lazaris Kopelmanas}}</ref> |
Dalyvavo rengiant ir priimant [[1956]] m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, [[1961]] m. Europos konvenciją „Dėl tarptautinio komercinio arbitražo“ ir kitus tarptautinius dokumentus. [[1969]]–1977 m. Komercinio arbitražo tarptautinės tarybos narys.<ref>{{VLE|XV|773|Henry Kopelman–Gidoni.|Lazaris Kopelmanas}}</ref> |
||
18:25, 26 rugsėjo 2011 versija
| Lazaris Kopelmanas | |
|---|---|
| Gimė | 1907 m. liepos 14 d. Kaunas |
| Mirė | 1980 m. gruodžio 9 d. (73 metai) Ženeva, Šveicarija |
| Veikla | teisininkas, diplomatas |
| Organizacijos | Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija |
| Pareigos | juriskonsultas |
| Išsilavinimas | teisės mokslų daktaras |
| Alma mater | Ženevos universitetas, Paryžiaus universitetas |
Lazaris Kopelmanas (pranc. Lazare Kopelmanas, 1907 m. liepos 14 d. Kaunas – 1980 m. gruodžio 9 d. Ženeva, palaidotas Paryžiuje) – Lietuvos žydų kilmės prancūzų teisininkas, diplomatas, teisės mokslų daktaras.
Biografija
1926 m. Kauno dienraščio „Echo“ korespondentas Ženevoje. 1926–1929 m. studijavo ekonomikos ir socialinius mokslus Ženevos, 1930–1935 m. – teisę Paryžiaus universitete. 1945 m. teisės mokslų daktaras.
1936–1939 m. dėstė Paryžiaus universiteto Aukštųjų tarptautinių studijų institute; nuo 1939 m. profesorius. 1939 m. savanoriu įstojo į Prancūzijos kariuomenę. Per Antrąjį pasaulinį karą kalėjo prancūzų karo belaisvių stovykloje Vokietijoje.
1945–1950 m. Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1948 m., 1950 m. skaitė paskaitas Paryžiaus užsienio politikos studijų centre, 1950 m., 1976 m. Hagos tarptautinės teisės akademijoje, 1957–1958 m. Jeilio, 1971–1973 m. Ženevos, 1945–1948 m., 1960–1962 m. ir 1977 m. Paryžiaus universitetuose. 1949–1977 m. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos juriskonsultas.
Dalyvavo rengiant ir priimant 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją, 1961 m. Europos konvenciją „Dėl tarptautinio komercinio arbitražo“ ir kitus tarptautinius dokumentus. 1969–1977 m. Komercinio arbitražo tarptautinės tarybos narys.[1]
Bibliografija
- Paprotys kaip tarptautinės teisės kūrimo priemonė (angl. Custom as a Means of the Creation of International Law), 1937 m.
- Apie tarptautinės sutarties ir vidaus teisės konfliktą (Du conflit entre le traité international et la loi interne), 1937 m.
- Jungtinių Tautų Organizacija (L' Organisation des Nations Unies), 1947 m.
- Tarptautinė kontrolė (Le Controle international), 1950 m.
- Pripažinimas tarptautinėje teisėje (La Reconnaissance en droit international), 1957 m.
- Nacionalinės teisės taikymas daugianacionalinėse bendrovėse (L' Application du droit national a sociėtės multinationales), 1976 m.
Šaltiniai
- ↑ Henry Kopelman–Gidoni.. Lazaris Kopelmanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 773 psl.