Kazys Daukšas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

17:37, 26 rugsėjo 2011 versija

Atminimo lenta Vilniuje, Tauro g. 10

Kazys Daukšas (1905 m. vasario 25 d. Sakaluose, Pakruojo raj. – 1985 m. gruodžio 18 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto analitikų mokyklos pradininkas.

Biografija

Gimė stambaus ūkininko šeimoje. 1919–1925 m. mokėsi Šiaulių valstybinėje gimnazijoje. 1925 m. įstojo į Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo – VDU) Matematikos – gamtos fakulteto Fizikos – chemijos skyrių. Baigė 1931 m.

Baigęs studijas dvejus metus dirbo Valstybinėje technikos – chemijos laboratorijoje, o 1933 m. vėl grįžo į universitetą, Neorganinės ir analizinės chemijos katedros asistentas. 1936 m. apgynė daktaro disertaciją. 1937–1938 m. stažavosi Graco (Austrija) aukštojoje technikos mokykloje, 1939 m. apgynė habilitacinį darbą ir buvo paskirtas VDU Neorganinės ir analizinės chemijos katedros privatdocentu. 1940 m. su visu Matematikos – gamtos fakultetu persikėlė į Vilnių, išrinktas Neorganinės ir analizinės chemijos katedros vedėju ir vadovavo jai iki 1981 m.

Pirmasis 1945 m. spalio 10 d. pradėjusio veikti savarankiško Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto dekanas (iki 1946 m.), 1945–1946 m. – pirmasis Vilniaus pedagoginio instituto Chemijos katedros vedėjas. 1946–1948 m. dėstė chemiją ir Vilniaus dailės institute. 1945–1956 m. – Lietuvos mokslų akademijos Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktorius.

Ilgametis Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos organizacinio komiteto pirmininkas. 1958–1982 m. Dmitrijaus Mendelejevo chemikų draugijos Lietuvos respublikinės valdybos pirmininkas, aktyvus „Žinijos“ draugijos valdybos narys, daugelio mokslinių tarybų pirmininkas ir narys. Vienas ar su kolegomis vadovavo 11 disertantų.

Išspausdino 140 mokslo populiarinimo ir publicistinių knygų, brošiūrų ir atskirų straipsnių laikraščiuose bei žurnaluose. Pirmąjį savo vadovėlį VDU studentų chemikų draugijos padedamas išleido 1936 m. Vienas ar su kolegomis parašė 7 vadovėlius ir mokymo priemones, kurios išleistos 13 leidimų maždaug po 40 tūkst. egzempliorių bendru tiražu. Šios knygos atliko ir didelį lietuviškosios cheminės terminijos norminimo darbą, kurį užbaigė 1960 m. parašytas pirmasis lietuviškas aiškinamasis „Chemijos žodynas“.

Nuorodos

Rokas Subačius. Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – V.: Mintis, 2005. – 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-[[File:Kazys Dauksha plaque.JPG|thumb|200px|Atminimo lenta Vilniuje, Tauro g. 10]]
+[[Vaizdas:Kazys Dauksha plaque.JPG|thumb|200px|Atminimo lenta Vilniuje, Tauro g. 10]]
 '''Kazys Daukšas''' ([[1905]] m. [[vasario 25]] d. [[Sakalai (Pakruojis)|Sakaluose]], [[Pakruojo rajonas|Pakruojo raj.]] – [[1985]] m. [[gruodžio 18]] d. [[Vilnius|Vilniuje]], palaidotas [[Antakalnio kapinės]]e) – mokslininkas, pedagogas, visuomenės veikėjas, [[VU|Vilniaus universiteto]] analitikų mokyklos pradininkas.
 == Biografija ==
-Gimė stambaus ūkininko šeimoje. [[1919]]–[[1925]] m. mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių valstybinėje gimnazijoje]]. 1925 m. įstojo į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] (nuo [[1930]] m. – [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] – VDU) Matematikos - gamtos fakulteto Fizikos - chemijos skyrių. Baigė [[1931]] m.
+Gimė stambaus ūkininko šeimoje. [[1919]]–[[1925]] m. mokėsi [[Šiaulių gimnazija|Šiaulių valstybinėje gimnazijoje]]. 1925 m. įstojo į [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] (nuo [[1930]] m. – [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] – VDU) Matematikos – gamtos fakulteto Fizikos – chemijos skyrių. Baigė [[1931]] m.
-Baigęs studijas dvejus metus dirbo Valstybinėje technikos - chemijos laboratorijoje, o [[1933]] m. vėl grįžo į universitetą, Neorganinės ir analizinės chemijos katedros asistentas. [[1936]] m. apgynė daktaro disertaciją. [[1937]]–[[1938]] m. stažavosi [[Gracas|Graco]] ([[Austrija]]) aukštojoje technikos mokykloje, [[1939]] m. apgynė habilitacinį darbą ir buvo paskirtas VDU Neorganinės ir analizinės chemijos katedros privatdocentu. [[1940]] m. su visu Matematikos - gamtos fakultetu persikėlė į Vilnių, išrinktas Neorganinės ir analizinės chemijos katedros vedėju ir vadovavo jai iki [[1981]] m.
+Baigęs studijas dvejus metus dirbo Valstybinėje technikos – chemijos laboratorijoje, o [[1933]] m. vėl grįžo į universitetą, Neorganinės ir analizinės chemijos katedros asistentas. [[1936]] m. apgynė daktaro disertaciją. [[1937]]–[[1938]] m. stažavosi [[Gracas|Graco]] ([[Austrija]]) aukštojoje technikos mokykloje, [[1939]] m. apgynė habilitacinį darbą ir buvo paskirtas VDU Neorganinės ir analizinės chemijos katedros privatdocentu. [[1940]] m. su visu Matematikos – gamtos fakultetu persikėlė į Vilnių, išrinktas Neorganinės ir analizinės chemijos katedros vedėju ir vadovavo jai iki [[1981]] m.
-Pirmasis [[1945]] m. [[spalio 10]] d. pradėjusio veikti savarankiško Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto [[dekanas]] (iki [[1946]] m.), 1945-1946 m. – pirmasis [[VPU|Vilniaus pedagoginio instituto]] Chemijos katedros vedėjas. [[1946]]–[[1948]] m. dėstė chemiją ir [[VDI|Vilniaus dailės institute]]. [[1945]]–[[1956]] m. – [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktorius.
+Pirmasis [[1945]] m. [[spalio 10]] d. pradėjusio veikti savarankiško Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto [[dekanas]] (iki [[1946]] m.), 1945–1946 m. – pirmasis [[VPU|Vilniaus pedagoginio instituto]] Chemijos katedros vedėjas. [[1946]]–[[1948]] m. dėstė chemiją ir [[VDI|Vilniaus dailės institute]]. [[1945]]–[[1956]] m. – [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] Chemijos ir cheminės technologijos instituto direktorius.
 Ilgametis Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profsąjungos organizacinio komiteto pirmininkas. [[1958]]–[[1982]] m. [[Dmitrijus Mendelejevas|Dmitrijaus Mendelejevo]] chemikų draugijos Lietuvos respublikinės valdybos pirmininkas, aktyvus „Žinijos“ draugijos valdybos narys, daugelio mokslinių tarybų pirmininkas ir narys. Vienas ar su kolegomis vadovavo 11 disertantų.
@@ Eilutė 15: / Eilutė 15: @@
 == Nuorodos ==
-* Rokas Subačius. [[Dramatiškos biografijos]]: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… - V.: Mintis, 2005. - 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7
+* Rokas Subačius. [[Dramatiškos biografijos]]: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai… – V.: Mintis, 2005. – 443 p.: iliustr. ISBN 5-417-00887-7
 [[Kategorija:Lietuvos chemikai|Daukšas, Kazys]]