Juozas Jankauskas (1900): Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pakajus (aptarimas | indėlis)
cat.
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Biografija: Vikifikavimas, replaced: F'o → F’o using AWB
Eilutė 5: Eilutė 5:
[[1912]]–[[1914]] m. mokėsi [[Palangos senoji gimnazija|Palangos gimnazijoje]], baigė šešias klases. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] [[1914]] m. pasitraukė [[Rusija|Rusiją]], mokslą tęsė ir gyveno [[Saratovas|Saratove]], [[Voronežas|Voroneže]], [[Bobruiskas|Bobruiske]] ir [[Pskovas|Pskove]]. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, [[1918]] m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno [[Kaunas|Kaune]]. Tais pačiais metais įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]]. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti [[Kunigas|kunigu]], iš jos pasitraukė. [[1919]] m. [[birželio 20]] d. mobilizuotas į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]] ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. [[1920]] m. [[lapkričio 15]] d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į [[Kauno karo mokykla|Karo mokyklą]], kurią baigė [[1921]] m. [[gruodžio 18]] d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. [[1922]] m. [[rugsėjo 25]] d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. [[1923]] m. [[sausio 9]]–22 d. dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilime]]. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. [[1923]] m. [[liepos 16]] – [[rugpjūčio 4]] d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. [[1928]] m. gavo [[Karo aviacija|karo lakūno]] vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją [[Praha|Prahoje]].
[[1912]]–[[1914]] m. mokėsi [[Palangos senoji gimnazija|Palangos gimnazijoje]], baigė šešias klases. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniam karui]] [[1914]] m. pasitraukė [[Rusija|Rusiją]], mokslą tęsė ir gyveno [[Saratovas|Saratove]], [[Voronežas|Voroneže]], [[Bobruiskas|Bobruiske]] ir [[Pskovas|Pskove]]. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, [[1918]] m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno [[Kaunas|Kaune]]. Tais pačiais metais įstojo į [[Kauno kunigų seminarija|Kauno kunigų seminariją]]. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti [[Kunigas|kunigu]], iš jos pasitraukė. [[1919]] m. [[birželio 20]] d. mobilizuotas į [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]] ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. [[1920]] m. [[lapkričio 15]] d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į [[Kauno karo mokykla|Karo mokyklą]], kurią baigė [[1921]] m. [[gruodžio 18]] d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. [[1922]] m. [[rugsėjo 25]] d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. [[1923]] m. [[sausio 9]]–22 d. dalyvavo [[Klaipėdos sukilimas|Klaipėdos sukilime]]. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. [[1923]] m. [[liepos 16]] – [[rugpjūčio 4]] d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. [[1928]] m. gavo [[Karo aviacija|karo lakūno]] vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją [[Praha|Prahoje]].


Sovietams okupavus Lietuvą [[1940]] m. [[gruodžio 31]] d. iš kariuomenės buvo atleistas. [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilime]] vadovavo sukilėlių būriui [[Kaunas|Kaune]], dirbo [[LAF]]'o Organizaciniame skyriuje. [[1941]] m. [[rugsėjo 15]] d. pasirašė LAF'o memorandumą.
Sovietams okupavus Lietuvą [[1940]] m. [[gruodžio 31]] d. iš kariuomenės buvo atleistas. [[1941 m. birželio sukilimas|Birželio sukilime]] vadovavo sukilėlių būriui [[Kaunas|Kaune]], dirbo [[LAF]]'o Organizaciniame skyriuje. [[1941]] m. [[rugsėjo 15]] d. pasirašė LAF’o memorandumą.


Įsikūrus [[LF|Lietuvių frontui]], dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo [[1943]] m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta [[Mobilizacija|mobilizacinio]] plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Organizavus [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], [[1944]] m. [[kovo 27]] d. – [[gegužės 15]] d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėnesį [[Rietavas|Rietave]] organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su [[Lietuvos laisvės armija]].
Įsikūrus [[LF|Lietuvių frontui]], dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo [[1943]] m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta [[Mobilizacija|mobilizacinio]] plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti [[Lietuvos kariuomenė|Lietuvos kariuomenę]]. Organizavus [[Vietinė rinktinė|Vietinę rinktinę]], [[1944]] m. [[kovo 27]] d. – [[gegužės 15]] d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. [[Rugpjūtis|rugpjūčio]] mėnesį [[Rietavas|Rietave]] organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su [[Lietuvos laisvės armija]].

15:39, 26 rugsėjo 2011 versija

4-oji oro eskadrilė 1929 m. Pirmoje eilėje iš kairės: kapitonas Mykolas Leonaitis, kapitonas Jonas Liorentas, eskadrilės vadas majoras Leonardas Peseckas, kapitonas Juozas Jankauskas, kapitonas Kazys Šimkus. Antroje eilėje: leitenantas Petras Masys, kapitonas Albinas Kijanskas, leitenantas Grigorijus Radvenis, leitenantas Vytautas Varanavičius, viršila Motiejus Garunkštis, leitenantas Alfonsas Svilas, kapitonas Juozas Mitalas, leitenantas Vincas Karalius.

Juozas Jankauskas (1900 m. kovo 4 d. Jaupėnuose, Rietavo valsčius, Telšių apskr. – 1967 m. rugpjūčio 3 d. Jonučiuose, Garliavoje) – Lietuvos karo lakūnas, LF karinio padalinio „Kęstutis“ generalinio štabo viršininkas, pulkininkas leitenantas, politinis veikėjas, rezistentas.

Biografija

19121914 m. mokėsi Palangos gimnazijoje, baigė šešias klases. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui 1914 m. pasitraukė Rusiją, mokslą tęsė ir gyveno Saratove, Voroneže, Bobruiske ir Pskove. Baigęs šešias klases, ir prasidėjus perversmui Rusijoje, 1918 m. grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Kaune. Tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Joje jis mokėsi tik metus ir kai suprato, kad neturi būti pašaukimo būti kunigu, iš jos pasitraukė. 1919 m. birželio 20 d. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę ir paskirtas į Vilniaus atskirojo bataliono mokomąją kuopą. Tais pačiais metais paskirtas Kauno karo komendantūros raštininku. 1920 m. lapkričio 15 d. grįžo į kariuomenę ir įstojo į Karo mokyklą, kurią baigė 1921 m. gruodžio 18 d., suteiktas pėstininkų leitenanto laipsnis. 1922 m. rugsėjo 25 d. perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas būrio vadu. 1923 m. sausio 9–22 d. dalyvavo Klaipėdos sukilime. Apdovanotas Klaipėdos išvadavimo medaliu. 1923 m. liepos 16rugpjūčio 4 d. laikinai ėjo Karo mokyklos adjutanto pareigas. 1928 m. gavo karo lakūno vardą. 1937 m. baigė Generalinio štabo akademiją Prahoje.

Sovietams okupavus Lietuvą 1940 m. gruodžio 31 d. iš kariuomenės buvo atleistas. Birželio sukilime vadovavo sukilėlių būriui Kaune, dirbo LAF'o Organizaciniame skyriuje. 1941 m. rugsėjo 15 d. pasirašė LAF’o memorandumą.

Įsikūrus Lietuvių frontui, dalyvavo jo vadovaujančioje grandyje, vėliau tapo Tautos Tarybos nariu. Organizavus karinį LF padalinį „Kęstutis“, nuo 1943 m. pradžios dirbo jo vyriausiojo štabo viršininku. Jam vadovaujant buvo įkurta mobilizacinio plano grupė, rengusi mobilizacinį planą, kuris vėliau tapo pagrindu siekiant atkurti Lietuvos kariuomenę. Organizavus Vietinę rinktinę, 1944 m. kovo 27 d. – gegužės 15 d. dirbo VR štabo trečiajame skyriuje. Vadovaujant Juozui Jankauskui „Kęstučio“ vyriausiajame štabe buvo parengta instrukcija „Kęstučio“ nariams sovietų reokupacijos atveju. Trakiantis vokiečiams, 1944 m. rugpjūčio mėnesį Rietave organizavo pasitarimą dėl LF strategijos sovietinės reokupacijos metu, kuriame buvo apsispręsta tausoti žmogiškuosius išteklius; nutarta nejungti „Kęstučio“ su Lietuvos laisvės armija.

Antrosios sovietų okupacijos laikotarpiu iš Lietuvos nepasitraukė ir tęsė pasipriešinimo veiklą. Dėl to 1953 m. vasario 3 d. suimtas ir nuteistas kalėti 25 metus; po Stalino mirties ši bausmė kaip politiniam kaliniui sumažinta iki 10 metų. [1]

Palaidotas greta žmonos, buvusios Karo ligoninės vyr. medicinos sesers tėviškėje Garliavoje, Jonučių kapinėse.

Šaltiniai