Jonas Karolis Chodkevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S Vikifikavimas using AWB |
||
Eilutė 17: | Eilutė 17: | ||
}} |
}} |
||
'''Jonas Karolis Chodkevičius''' ([[1560]] m. [[Lietuva|Lietuvoje]] – [[1621]] m. [[rugsėjo 24]] d., [[Chotynas|Chotyno tvirtovė]], palaidotas [[Ostrogas|Ostroge]], [[Ukraina]]) |
'''Jonas Karolis Chodkevičius''' ([[1560]] m. [[Lietuva|Lietuvoje]] – [[1621]] m. [[rugsėjo 24]] d., [[Chotynas|Chotyno tvirtovė]], palaidotas [[Ostrogas|Ostroge]], [[Ukraina]]) – žymiausias [[XVII a.]] [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] didikų, garsus [[Lietuva|Lietuvos]]–[[Lenkija|Lenkijos]] karo vadas (nuo [[1600]] m. [[Lietuvos lauko etmonas|lauko etmonas]], nuo [[1605]] m. – [[Lietuvos didysis etmonas]]) ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos]] [[valstybė]]s veikėjas (nuo [[1599]] m. [[Žemaičių seniūnas]], nuo [[1616]] m. – [[Vilnius|Vilniaus]] [[vaivada]])<ref>[[Genutė Kirkienė]]. LDK politicos elito galingieji: Chodkevičiai XV-XVI amžiuje. Vilniaus universiteto leidykla, [[2008]]</ref>. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Eilutė 25: | Eilutė 25: | ||
žygiavo į [[Moldavija|Moldaviją]]. Paskirtas lauko, vėliau – didžiuoju etmonu, [[1601]]-[[1609]] m. vadovavo LDK kariuomenei kovose su [[Švedija]] dėl [[Livonija|Livonijos]] žemių. |
žygiavo į [[Moldavija|Moldaviją]]. Paskirtas lauko, vėliau – didžiuoju etmonu, [[1601]]-[[1609]] m. vadovavo LDK kariuomenei kovose su [[Švedija]] dėl [[Livonija|Livonijos]] žemių. |
||
Labiausiai jį išgarsino [[1605]] m. [[Salaspilio mūšis|Kirchholmo (Salaspilio) mūšyje]] pasiekta triuškinanti pergalė prieš [[Švedija|švedų]] karaliaus Karolio IX kariuomenę bei paskutinysis mūšis ties [[Chotynas|Chotynu]] (prie [[Dniestras|Dniestro]], [[Ukraina]]), kuriame jo vadovaujama jungtinė |
Labiausiai jį išgarsino [[1605]] m. [[Salaspilio mūšis|Kirchholmo (Salaspilio) mūšyje]] pasiekta triuškinanti pergalė prieš [[Švedija|švedų]] karaliaus Karolio IX kariuomenę bei paskutinysis mūšis ties [[Chotynas|Chotynu]] (prie [[Dniestras|Dniestro]], [[Ukraina]]), kuriame jo vadovaujama jungtinė [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] kariuomenė sėkmingai atrėmė gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą<ref>[[Antanas Tyla]]. Chodkevičius Jonas, Katkevičius, Katkus. – Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 4, Vilnius, 2003, p. 79-80</ref>. |
||
Nutraukus kovas su švedais, J. K. Chodkevičius vadovavo [[Abiejų Tautų Respublika|Lenkijos–Lietuvos]] kariuomenės žygiams į [[Maskva|Maskvą]]. |
Nutraukus kovas su švedais, J. K. Chodkevičius vadovavo [[Abiejų Tautų Respublika|Lenkijos–Lietuvos]] kariuomenės žygiams į [[Maskva|Maskvą]]. |
16:02, 26 rugsėjo 2011 versija
Jonas Karolis Chodkevičius | |
---|---|
Chodkevičiai | |
Grifas su kardu (herbas) | |
Gimė | 1560 m. Lietuva |
Mirė | 1621 m. rugsėjo 24 d. (~61 metai) Chotyno tvirtovė, kapas – Ostroge (Ukraina). |
Tėvas | Jonas Chodkevičius |
Motina | Kristina Zborovska |
Sutuoktinis (-ė) | Sofija Mieleckaitė Ona Aloizė Ostrogiškė |
Vaikai | su Sofija Mieleckaite: Jeronimas Krizostomas Chodkevičius |
Vikiteka | Jonas Karolis Chodkevičius |
Jonas Karolis Chodkevičius (1560 m. Lietuvoje – 1621 m. rugsėjo 24 d., Chotyno tvirtovė, palaidotas Ostroge, Ukraina) – žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas (nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjas (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada)[1].
Biografija
Jonas Karolis Chodkevičius gimė 1560 m. Lietuvoje. Mokėsi Vilniaus Akademijoje, o 1586–1589 m. kartu su broliu Aleksandru studijavo filosofiją ir teisę Bavarijoje Ingolštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Jam besimokant Vilniaus akademijoje, Steponas Batoras pastebėjo jo didelius gabumus, kai šis jį pasveikino Kolegijos vardu savo parašyta lotyniška kalba, ir jam išpranašavo: „Tikrai šis jaunuolis bus didelis karys!“[2].
Baigęs mokslus, buvo paskirtas didžiojo kunigaikščio rūmų taurininku. Jis atsidėjo karinei literatūrai, mūšių planų bei schemų sudarinėjimui, praktiškam rūmų kariuomenės kariniam mokymui. 1595 m. numalšino kazokų maištą Ukrainoje, sėkmingai žygiavo į Moldaviją. Paskirtas lauko, vėliau – didžiuoju etmonu, 1601-1609 m. vadovavo LDK kariuomenei kovose su Švedija dėl Livonijos žemių.
Labiausiai jį išgarsino 1605 m. Kirchholmo (Salaspilio) mūšyje pasiekta triuškinanti pergalė prieš švedų karaliaus Karolio IX kariuomenę bei paskutinysis mūšis ties Chotynu (prie Dniestro, Ukraina), kuriame jo vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą[3].
Nutraukus kovas su švedais, J. K. Chodkevičius vadovavo Lenkijos–Lietuvos kariuomenės žygiams į Maskvą.
Būdamas Žemaičių seniūnu, J. K. Chodkevičius 1602 m. Kretingoje pastatė pirmąją bažnyčią ir įkurdino vienuolius bernardinus, kuriems 1605-1617 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę bažnyčią. 1609 m. šalia Kretingos dvaro pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga XVII–XVIII a.) miestą, kuriam suteikė Magdeburgo savivaldos teisę. Skuode 1614 m. pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, kuri jo sumanymu turėjo tapti Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu. Šalia kolegijos J. K. Chodkevičiaus fundacija 1621 m. pradėta statyti jėzuitų bažnyčia.
-
Etmonas Chodkevičius
-
Chodkevičius Saląspilio mūšyje
-
Chodkevičius 1621 metais
-
Chodkevičius su žmona
Politinis postas |
---|
Prieš tai: Stanislovas Radvila II |
Žemaičių seniūnas 1599–1616 |
Po to: vieta buvo laisva |
Prieš tai: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis |
Vilniaus vaivada 1616–1621 |
Po to: Leonas Sapiega |
Šaltiniai
- ↑ Genutė Kirkienė. LDK politicos elito galingieji: Chodkevičiai XV-XVI amžiuje. Vilniaus universiteto leidykla, 2008
- ↑ Mykolas Biržiška. Chodkevičiai. – Lietuviškoji enciklopedija, t. 5, Kaunas, 1937
- ↑ Antanas Tyla. Chodkevičius Jonas, Katkevičius, Katkus. – Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 4, Vilnius, 2003, p. 79-80
- Mykolas Jučas. Chodkevičius, Katkevičius, Katkus, Jonas Jeronimas. – Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 1, Vilnius, 1985, p. 327.
- Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009, p. 12-14.
|
|