Udmurtų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
iw Samogitian language |
S r2.6.4) (robotas Keičiama: nn:Udmurtisk |
||
Eilutė 78: | Eilutė 78: | ||
[[am:ኡድሙርትኛ]] |
[[am:ኡድሙርትኛ]] |
||
[[ar:لغة أدمورتية]] |
[[ar:لغة أدمورتية]] |
||
⚫ | |||
[[be:Удмурцкая мова]] |
[[be:Удмурцкая мова]] |
||
[[bg:Удмуртски език]] |
[[bg:Удмуртски език]] |
||
Eilutė 101: | Eilutė 102: | ||
[[myv:Удмуртонь кель]] |
[[myv:Удмуртонь кель]] |
||
[[nl:Oedmoerts]] |
[[nl:Oedmoerts]] |
||
[[nn:Udmurtisk |
[[nn:Udmurtisk]] |
||
[[no:Udmurtisk]] |
[[no:Udmurtisk]] |
||
[[pl:Język udmurcki]] |
[[pl:Język udmurcki]] |
||
Eilutė 116: | Eilutė 117: | ||
[[udm:Удмурт кыл]] |
[[udm:Удмурт кыл]] |
||
[[uk:Удмуртська мова]] |
[[uk:Удмуртська мова]] |
||
⚫ | |||
[[zh:乌德穆尔特语]] |
[[zh:乌德穆尔特语]] |
07:43, 26 rugsėjo 2011 versija
Udmurtų kalba Удмурт кыл | |
Kalbama | Rusija (Udmurtija, Baškortostanas, Tatarstanas) |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 464 000 |
Kilmė | Uralo udmurtų |
Oficialus statusas | |
Oficiali kalba | Udmurtija |
Kalbos kodai | |
ISO 639-2 | udm |
ISO 639-3 | udm |
Udmurtų kalba - Uralo kalbų šeimos kalba, priklausanti permių kalbų grupei. Vartojama udmurtų, gyvenančių Rusijoje, Volgos vidurupio baseine (Udmurtija, Tatarstanas, Baškortostanas, Marių Respublika, Permės kraštas ir kt.). Kalbančiųjų skaičius - 464 tūkst. žmonių. Nors kalbančiųjų skaičius nemažas, leidžiama periodinė literatūra, vyksta pamokos, tačiau dauguma miestuose gyvenančių jaunų udmurtų nebekalba savo gimtąja kalba.
Udmurtų kalba dalijama į 3 tarmes: šiaurės, pietų ir besermanų. Be to, yra keletas tarpinių šnektų. Nuo kitų permių kalbų udmurtų kalba skiriasi tuo, kad jos žodžiai kirčiuojami paskutiniame skiemenyje, kai kuriomis morfologinėmis veiksmažodžio savybėmis, dvejomis veiksmažodžių kaitymo formomis. Leksikoje gausu rusiškų ir totoriškų skolinių. Literatūrinė udmurtų kalba sudaryta apjungiant tiek pietų, tiek šiaurės tarmių elementus. Vienas pagrindinių kalbos normintojų - Vasilijus Alatyrevas.
Pirmos knygos udmurtų kalba išleistos 1847 m. Kalbos užrašymui naudotas tiek lotyniškas, tiek kirilicos raidynas, o dabartinis jo variantas susiformavo XX a. trečiajame dešimtmetyje.
Abėcėlė
А а | Б б | В в | Г г | Д д | Е е | Ё ё |
Ж ж | Ӝ ӝ | З з | Ӟ ӟ | И и | Ӥ ӥ | Й й |
К к | Л л | М м | Н н | О о | Ӧ ӧ | П п |
Р р | С с | Т т | У у | Ф ф | Х х | Ц ц |
Ч ч | Ӵ ӵ | Ш ш | Щ щ | Ъ ъ | Ы ы | Ь ь |
Э э | Ю ю | Я я |
Nuorodos
|