Timofejevas (Vėderaitiškės): Skirtumas tarp puslapio versijų
S Straipsnis 'Timofejevas' pervadintas į 'Timofejevas (Vėderaitiškės)': tiksliau |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{city/Kaliningrado miestas |
{{city/Kaliningrado miestas |
||
|pavadinimas = |
|pavadinimas = Timofejevas |
||
|origpavadin = {{ru|Тимофеево}}</br>{{lt|Vėderaitiškės}}</br>{{de|Wedereitischken, Sandkirchen}} |
|origpavadin = {{ru|Тимофеево}}</br>{{lt|Vėderaitiškės}}</br>{{de|Wedereitischken, Sandkirchen}} |
||
|paveikslėlis = |
|paveikslėlis = |
||
20:25, 25 rugsėjo 2011 versija
| Timofejevas rus. Тимофеево liet. Vėderaitiškės vok. Wedereitischken, Sandkirchen | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Krasnoznamensko rajonas |
| Plotas | 2,07 km² |
| Altitudė | 29 m |
| Pašto kodas | 238732 |
Timofejevas (liet. Vėderaitiškės, vok. Wedereitischken, nuo 1938 m. Sandkirchen, nuo 1946 m. rus. Тимофеево) – miestelis Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, Šešupės kairiajame krante, nuo 2008 m. Aleksejevkos kaimo gyvenvietės centras.
Istorija
1722–1723 m. Ragainės apskrities žemėlapyje kaimas nepažymėtas greičiausiai dėl to, kad per 1700–1710 m. marą išmirė visi ar beveik visi gyventojai. 1785 m. Lietuvos departamento žemėlapyje kaimas vadinamas Katmišiais (vok. Kattmitschen, iki 1938 m. liepos 16 d. Vėderaitišės (Weedereitischen), naciai, vokietindami prūsiškus ir lietuviškus vietovardžius, jį pavadino Zandkirchenu. 1818 m. Gumbinės apygardos sąrašuose pažymėtas kaimas su 18 židinių ir 43 sielų prie domeno Lesgewangminnen. 1858 m. mokesčius jau mokėjo dvi įmonės – Jono Kaukoraičio smuklė (6 taleriai) ir vėjo malūnas (12 talerių). Prekybą ir amatus paspartino 1928 m. pastatytas Dr. Rozenkranco tiltas ir 1930 m. nutiestas kelias Ragainė – Haselbergas. Tais metais kaime veikė šios įmonės:
- Otto Hensel – svečių namai,
- Carl Schäfer – maisto, porceliano ir įvarių prekių prekyba,
- Ewald Sieloff – duonos, bakalėjos prekyba, degalinė,
- Benno Pleik – parduotuvės, degalinės,
- Otto Kalendruschat – parduotuvės, automobiliai (taksi),
- Franz Naujoks – sodo ir sėklų prekyba, apgyvendinimo paslaugos,
- Gustav Osterode – variklinis malūnas su lentpjūve,
- Paul Bonacker – aprangos ir tekstilės įmonė,
- Johann Stepputat – vyriškų ir moteriškų rūbų siuvimas,
- Albert Deskau – mėsininkas ir galvijų prekyba,
- August Bagdowitz – kalvė,
- Franz Kumutat – kalvė,
- Franz Noetzel – avalynė ir avalynės prekyba,
- Leo Kryszat – avalynė ir avalynės prekyba,
- Otto Legandt – dažymo ir dekoravimo paslaugos,
- Gustav Voigt – dažymo ir dekoravimo paslaugos,
- Franz Haas – kirpykla,
- Franz Bartschat – dviračių remonto dirbtuvės ir prekyba,
- Georg Reikat – laikrodininkas,
- Wilhelm Hahn – karstai ir dailidžių dirbiniai,
- Oskar Wilke – vaistinė,
- Willi Kadagies – dantistas.
Nuo 1938 m. kiekvieną ketvirtadienį miestelyje vyko mugės, buvo parduodami žemės ūkio produktai, amatų gaminiai ir kitos prekės. Prieš Antrąjį pasaulinį karą įsteigta savanorių ugniagesių komanda, kuriai vadovavo Jonas Dovydaitis. [1] Kaimas priklausė Lazdynų, Viešvilės ir Būdviečių parapijai, 1901 m. įkurta Vėderaitiškių parapija. Iki 1903 m. ją aptarnavo Būdviečių pastorius, vėliau nepriklausoma. Pamaldos buvo laikomos mokyklos patalpose. 1906 m. padėtas kertinis akmuo, o 1907 m. gruodžio mėn. baigta statyti gotikinė parapijos bažnyčia. Ji turėjo chorą, vargonus, sakyklą. Pirmojo pasaulio karo metu trys varpai buvo išlydyti, po karo į bokštą įkelti nauji. 1901–1944 m. bažnyčioje tarnavo 5 kunigai, ilgiausiai 1918–1944 m. dirbo Liudvigas Reimeris, parapijiečiai jį vadino „Mūsų ministras“. Parapijoje 1944 m. buvo 533 namų ir 2274 gyventojai. Mokykloje buvo dvi klasės.
Beveik 100% gyventojų buvo protestantai, išskyrus nedidelę grupę žydų. Viena iš jų šeimų laikė universalinę parduotuvę, o kiti buvo arklių ar naudotų daiktų prekiautojai, visi 1938 m. dingo be pėdsakų.
Po Rusijos invazijos, bažnyčia arklidės, svirnai, sandėliai sunyko. Maždaug 1997 m. pradėta naftos žvalgyba.[2]
Burmistrai:
- 1900 m. Friedrich Boss,
- iki 1917 m. Eduard Pranz,
- Hermann Voigt,
- Jonas Dovydaitis (Johann Dowidat),
- Adolfas Avyžius (Adolf Awiszus).
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1922 m. | Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1922–1945 m. | Tilžės-Ragainės apskritis | Rytų Prūsijos provincija |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1946–2008 m. | Krasnoznamensko rajonas | Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Krasnoznamensko municipalinis rajonas | Kaliningrado sritis |
1949–2008 m. Timofejevo apylinkės (Тимофеевский cовет) teritorijoje buvo šios gyvenvietės: [3] [4]
Gyventojai
 | |||||
| 1818 m. | 1910 m.[5] | 1933 m.[6] | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 43 | 248 | 297 | 336 | ||
| |||||
Antrojo pasaulinio karo metu žuvo ar dingo be žinios miestelio gyventojai – kariai: Franz Bartschat, Fritz Baufeld, Erich Baufeld, Walter Baufeld, Erich Berszelis, Paul Deskau, Emil Dietschmann, Franz Dowidat, Johann Dowidat, Walter Dwillies, Albert Eggert, Hugo Endrejat, Fritz Flamming, Alfred Hensel, Ernst Hensel, Otto Kalendruschat, Max Kasekowski, Ernst Schildhauer, Bruno Sieloff, Arthur Waßmann, Emil Waßmann.
Šaltiniai
- ↑ Walter Broszeit. Kirchdorf Sandkirchen (Wedereitischken)
- ↑ Edeltraut Zenke. Das Kirchspiel Sandkirchen (Wedereitischken)
- ↑ Tradicinis lietuviškų Kaliningrado (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašas, patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d.
- ↑ Eine Sammlung nach dem Gebietsstand vom 31.12.1937
- ↑ Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
- ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.