Francis Harry Compton Crick: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S Vikifikavimas, replaced: → , - → – using AWB
Eilutė 1: Eilutė 1:
[[Vaizdas:Francis Crick.png|thumb|250px]]
[[Vaizdas:Francis Crick.png|thumb|250px]]
'''Fransis Haris Komptonas Krikas''' ({{en|Francis Harry Compton Crick}}, [[1916]] m. [[birželio 8]] d. [[Northamptonas]] - [[2004]] m. [[liepos 28]] d. [[San Diegas]], [[Kalifornija]]) – anglų biochemikas ir genetikas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas.
'''Fransis Haris Komptonas Krikas''' ({{en|Francis Harry Compton Crick}}, [[1916]] m. [[birželio 8]] d. [[Northamptonas]] [[2004]] m. [[liepos 28]] d. [[San Diegas]], [[Kalifornija]]) – anglų biochemikas ir genetikas, [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas.


== Biografija ==
== Biografija ==


[[1937]] m. baigė [[Londono universitetas|Londono universiteto]] koledžą. 1937-[[1939]] m. ir [[1947]]-[[1977]] m. dirbo [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universitete]], nuo [[1962]] m. Biologijos laboratorijos vedėjas. Nuo [[1959]] m. profesorius.
[[1937]] m. baigė [[Londono universitetas|Londono universiteto]] koledžą. 1937-[[1939]] m. ir [[1947]]-[[1977]] m. dirbo [[Kembridžo universitetas|Kembridžo universitete]], nuo [[1962]] m. Biologijos laboratorijos vedėjas. Nuo [[1959]] m. profesorius.


Dar tebebūdamas doktorantu, su [[James Dewey Watson|Džeimsu Watsonu]] teoriškai nustatė [[DNR|deoksiribonukleorūgšties]] (DNR) struktūrą (dvigubą spiralę) ir atskleidė, kaip DNR [[molekulė]]s kopijuojamos [[ląstelė]]s dalijimosi metu. Ištyrė nukleorūgščių molekulinę struktūrą ir jų reikšmę organizmo požymių ir savybių paveldėjimui, tyrė [[genetinis kodas|genetinį kodą]], išaiškino [[kodonas|kodono]] reikšmę ir pradėjo vartoti šį terminą. [[1977]] m. išvyko į JAV, [[Salko biologinių studijų institutas|San Diego Salko institute]] ([[Kalifornijos valstija]]) tyrė [[rega|regos]] ir [[sapnas|sapnavimo]] neurobiologinius mechanizmus.
Dar tebebūdamas doktorantu, su [[James Dewey Watson|Džeimsu Watsonu]] teoriškai nustatė [[DNR|deoksiribonukleorūgšties]] (DNR) struktūrą (dvigubą spiralę) ir atskleidė, kaip DNR [[molekulė]]s kopijuojamos [[ląstelė]]s dalijimosi metu. Ištyrė nukleorūgščių molekulinę struktūrą ir jų reikšmę organizmo požymių ir savybių paveldėjimui, tyrė [[genetinis kodas|genetinį kodą]], išaiškino [[kodonas|kodono]] reikšmę ir pradėjo vartoti šį terminą. [[1977]] m. išvyko į JAV, [[Salko biologinių studijų institutas|San Diego Salko institute]] ([[Kalifornijos valstija]]) tyrė [[rega|regos]] ir [[sapnas|sapnavimo]] neurobiologinius mechanizmus.

15:40, 23 rugsėjo 2011 versija

Fransis Haris Komptonas Krikas (angl. Francis Harry Compton Crick, 1916 m. birželio 8 d. Northamptonas2004 m. liepos 28 d. San Diegas, Kalifornija) – anglų biochemikas ir genetikas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas.

Biografija

1937 m. baigė Londono universiteto koledžą. 1937-1939 m. ir 1947-1977 m. dirbo Kembridžo universitete, nuo 1962 m. Biologijos laboratorijos vedėjas. Nuo 1959 m. profesorius.

Dar tebebūdamas doktorantu, su Džeimsu Watsonu teoriškai nustatė deoksiribonukleorūgšties (DNR) struktūrą (dvigubą spiralę) ir atskleidė, kaip DNR molekulės kopijuojamos ląstelės dalijimosi metu. Ištyrė nukleorūgščių molekulinę struktūrą ir jų reikšmę organizmo požymių ir savybių paveldėjimui, tyrė genetinį kodą, išaiškino kodono reikšmę ir pradėjo vartoti šį terminą. 1977 m. išvyko į JAV, San Diego Salko institute (Kalifornijos valstija) tyrė regos ir sapnavimo neurobiologinius mechanizmus.

Londono karališkosios draugijos narys.

Pripažinimas

1962 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premija su Džeimsu Vatsonu ir Morisu Vilkinsu.

„Times“ žurnalas Watson ir Crick mokslinį inėlį pripažino ne tik vienu iš dešimties reikšmingiausiųjų XX a.[1], bet ir vienu reikšmingiausių antrojo tūkstantmežio atradimų, šalia Niutono, Darvino, Einšteino, ir kt. [2]

Šaltiniai