Enzys Jagomastas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S +img |
S Vikifikavimas, replaced: → (3), - → – (2) using AWB |
||
| Eilutė 26: | Eilutė 26: | ||
| pastabos = |
| pastabos = |
||
}} |
}} |
||
'''Enzys Jagomastas''' ([[1870]] m. [[kovo 22]] d. [[Lumpėnai]], dab. [[Pagėgių savivaldybė]] |
'''Enzys Jagomastas''' ([[1870]] m. [[kovo 22]] d. [[Lumpėnai]], dab. [[Pagėgių savivaldybė]] – [[1941]] m. [[birželio 30]] d. [[Paneriai]], dab. [[Vilnius|Vilniaus]] miesto dalis) – [[Mažoji Lietuva|Mažosios Lietuvos]] visuomenės, kultūros veikėjas, [[bibliofilas]], spaustuvininkas, leidėjas. |
||
== Biografija == |
== Biografija == |
||
Nuo [[XIX a.]] devintojo dešimtmečio pabaigos dirbo spaustuvininku [[Tilžė]]je, Oto [[Mauderodės spaustuvė]]je. [[1896]]–[[1941]] m. Tilžėje turėjo savo spaustuvę ([[Jagomasto spaustuvė]], nuo 1912 m. vadinama „Lituania 2“). Rengė ir spausdino Mažajai ir Didžiajai Lietuvai laikraščius [[1896]]–[[1897]] m. – „[[Žemaičių ir Lietuvos apžvalga]]“, [[1897]]–[[1899]] m. – [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]], jo priedą „Lietuviškas laiškas“, [[1912]]-[[1913]] m. – „[[Lietuviškai vokiškas savaitraštis]]“, [[1924]]–[[1940]] m. – „[[Naujasis Tilžės keleivis]]“, [[Antanas Baranauskas|Antano Baranausko]], [[Vilius Kalvaitis|Viliaus Kalvaičio]], [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]], [[Maironis|Maironio]], [[Stasys Matulaitis|Stasio Matulaičio]], [[Vydūnas|Vydūno]] knygas, vadovėlius. Taip pat [[1924]]–[[1940]] m. rengė ir leido kalendorius |
Nuo [[XIX a.]] devintojo dešimtmečio pabaigos dirbo spaustuvininku [[Tilžė]]je, Oto [[Mauderodės spaustuvė]]je. [[1896]]–[[1941]] m. Tilžėje turėjo savo spaustuvę ([[Jagomasto spaustuvė]], nuo 1912 m. vadinama „Lituania 2“). Rengė ir spausdino Mažajai ir Didžiajai Lietuvai laikraščius [[1896]]–[[1897]] m. – „[[Žemaičių ir Lietuvos apžvalga]]“, [[1897]]–[[1899]] m. – [[Aušra (laikraštis)|„Aušra“]], jo priedą „Lietuviškas laiškas“, [[1912]]-[[1913]] m. – „[[Lietuviškai vokiškas savaitraštis]]“, [[1924]]–[[1940]] m. – „[[Naujasis Tilžės keleivis]]“, [[Antanas Baranauskas|Antano Baranausko]], [[Vilius Kalvaitis|Viliaus Kalvaičio]], [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]], [[Maironis|Maironio]], [[Stasys Matulaitis|Stasio Matulaičio]], [[Vydūnas|Vydūno]] knygas, vadovėlius. Taip pat [[1924]]–[[1940]] m. rengė ir leido kalendorius – „Jagomasto lietuviškos kalendros“, „Prūsų (Mažosios) Lietuvos kalendros“. Palaikė ryšius su [[knygnešiai]]s, rėmė lietuvių spaudos platinimą Didžiojoje Lietuvoje. |
||
Lietuvių veiklai per rinkimus į Vokietijos [[Reichstagas (institucija)|Reichstagą]] ir [[Prūsijos landtagas|Prūsijos Landtagą]] organizuoti [[1890]] su kitais įsteigė [[Lietuvių konservatorių partija|„Lietuvišką konservatyvų skyrimo draugystės“]] komitetą. Priklausė daugeliui lietuvių draugijų. Nuo [[1894]] m. [[Birutė (draugija)|„Birutės“ draugijos]], [[1913]]–[[1914]] m. [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] paminklo statymo komiteto sekretorius. [[1918]]–[[1919]] m. [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Mažosios Lietuvos tautinės tarybos]] narys. [[1918]] m. [[Tilžės aktas|Tilžės akto]] signataras.<ref>{{VLE|VIII|472|[[Domas Kaunas]], [[Daiva Kšanienė]]|Enzys Jagomastas}}</ref> |
Lietuvių veiklai per rinkimus į Vokietijos [[Reichstagas (institucija)|Reichstagą]] ir [[Prūsijos landtagas|Prūsijos Landtagą]] organizuoti [[1890]] su kitais įsteigė [[Lietuvių konservatorių partija|„Lietuvišką konservatyvų skyrimo draugystės“]] komitetą. Priklausė daugeliui lietuvių draugijų. Nuo [[1894]] m. [[Birutė (draugija)|„Birutės“ draugijos]], [[1913]]–[[1914]] m. [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] paminklo statymo komiteto sekretorius. [[1918]]–[[1919]] m. [[Mažosios Lietuvos tautinė taryba|Mažosios Lietuvos tautinės tarybos]] narys. [[1918]] m. [[Tilžės aktas|Tilžės akto]] signataras.<ref>{{VLE|VIII|472|[[Domas Kaunas]], [[Daiva Kšanienė]]|Enzys Jagomastas}}</ref> |
||
[[1924]]–[[1941]] m. Spaudos draugijos pirmininkas. [[1931]]-[[1935]] m. Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas. Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo Vokietijos valdžios buvo persekiojamas. Vokiečių valdžios verčiamas persikelti į Vokietiją, [[1941]] m. kovo mėn. apsigyveno Vilniuje. Su žmona, dviem sūnumis, dukterimi ir jos vyru nacių sušaudytas Paneriuose.<ref>[http://www.heritage.lt/restauravimas/vilniaus_aps/jagomasto_kapas_paneriuose.htmEnzio Jagomasto kapas Paneriuose]</ref> |
[[1924]]–[[1941]] m. Spaudos draugijos pirmininkas. [[1931]]-[[1935]] m. Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas. Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo Vokietijos valdžios buvo persekiojamas. Vokiečių valdžios verčiamas persikelti į Vokietiją, [[1941]] m. kovo mėn. apsigyveno Vilniuje. Su žmona, dviem sūnumis, dukterimi ir jos vyru nacių sušaudytas Paneriuose.<ref>[http://www.heritage.lt/restauravimas/vilniaus_aps/jagomasto_kapas_paneriuose.htmEnzio Jagomasto kapas Paneriuose]</ref> |
||
Sukaupė unikalų lietuvių spaudos rinkinį. Spaustuvės „Lituania“ archyvas, jo dienoraštis saugomi [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] bibliotekoje. |
Sukaupė unikalų lietuvių spaudos rinkinį. Spaustuvės „Lituania“ archyvas, jo dienoraštis saugomi [[Lietuvos mokslų akademija|Lietuvos mokslų akademijos]] bibliotekoje. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
15:24, 23 rugsėjo 2011 versija
| Enzys Jagomastas | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1870 m. kovo 22 d. Lumpėnai, dab. Pagėgių savivaldybė |
| Mirė | 1941 m. birželio 30 d. (71 metai) Paneriai, dab. Vilniaus miesto dalis |
| Veikla | Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas. |
Enzys Jagomastas (1870 m. kovo 22 d. Lumpėnai, dab. Pagėgių savivaldybė – 1941 m. birželio 30 d. Paneriai, dab. Vilniaus miesto dalis) – Mažosios Lietuvos visuomenės, kultūros veikėjas, bibliofilas, spaustuvininkas, leidėjas.
Biografija
Nuo XIX a. devintojo dešimtmečio pabaigos dirbo spaustuvininku Tilžėje, Oto Mauderodės spaustuvėje. 1896–1941 m. Tilžėje turėjo savo spaustuvę (Jagomasto spaustuvė, nuo 1912 m. vadinama „Lituania 2“). Rengė ir spausdino Mažajai ir Didžiajai Lietuvai laikraščius 1896–1897 m. – „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, 1897–1899 m. – „Aušra“, jo priedą „Lietuviškas laiškas“, 1912-1913 m. – „Lietuviškai vokiškas savaitraštis“, 1924–1940 m. – „Naujasis Tilžės keleivis“, Antano Baranausko, Viliaus Kalvaičio, Vinco Kudirkos, Maironio, Stasio Matulaičio, Vydūno knygas, vadovėlius. Taip pat 1924–1940 m. rengė ir leido kalendorius – „Jagomasto lietuviškos kalendros“, „Prūsų (Mažosios) Lietuvos kalendros“. Palaikė ryšius su knygnešiais, rėmė lietuvių spaudos platinimą Didžiojoje Lietuvoje.
Lietuvių veiklai per rinkimus į Vokietijos Reichstagą ir Prūsijos Landtagą organizuoti 1890 su kitais įsteigė „Lietuvišką konservatyvų skyrimo draugystės“ komitetą. Priklausė daugeliui lietuvių draugijų. Nuo 1894 m. „Birutės“ draugijos, 1913–1914 m. Kristijono Donelaičio paminklo statymo komiteto sekretorius. 1918–1919 m. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narys. 1918 m. Tilžės akto signataras.[1]
1924–1941 m. Spaudos draugijos pirmininkas. 1931-1935 m. Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas. Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo Vokietijos valdžios buvo persekiojamas. Vokiečių valdžios verčiamas persikelti į Vokietiją, 1941 m. kovo mėn. apsigyveno Vilniuje. Su žmona, dviem sūnumis, dukterimi ir jos vyru nacių sušaudytas Paneriuose.[2]
Sukaupė unikalų lietuvių spaudos rinkinį. Spaustuvės „Lituania“ archyvas, jo dienoraštis saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.
Šaltiniai
- ↑ Domas Kaunas, Daiva Kšanienė. Enzys Jagomastas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 472 psl.
- ↑ Jagomasto kapas Paneriuose