Aršakidų dinastija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Escarbot (aptarimas | indėlis)
Botai
43 007 keitimai
VP-bot (aptarimas | indėlis)
Botai
427 096 keitimai
S Vikifikavimas, replaced: → (2), 230-227 → 230–227 (6), I-V → I–V , - → – (18) using AWB
Eilutė 25: Eilutė 25:
|title_leader = [[Aršakidų dinastija|Karaliai]]
|title_leader = [[Aršakidų dinastija|Karaliai]]
}}
}}
'''Aršakidų dinastija''', '''Aršakidai''' – [[Partai|Partų karalystės]] valdovų dinastija, valdžiusi [[250]] m. pr. m. e. - [[224]] m. e. m. Šios dinastijos atšaka [[Aršakuni]] I-V a. valdė [[Armėnijos karalystė|Armėnijos karalystę]]. Jų sukurta imperija dar vadinama '''Partų imperija'''. Imperijos kultūrinis ir politinis centras koncentravosi istoriniame Partos regione, bet klestėjimo laikotarpiu ji suvienijo beveik visus Senovės Irano regionus.
'''Aršakidų dinastija''', '''Aršakidai''' – [[Partai|Partų karalystės]] valdovų dinastija, valdžiusi [[250]] m. pr. m. e. – [[224]] m. e. m. Šios dinastijos atšaka [[Aršakuni]] I–V a. valdė [[Armėnijos karalystė|Armėnijos karalystę]]. Jų sukurta imperija dar vadinama '''Partų imperija'''. Imperijos kultūrinis ir politinis centras koncentravosi istoriniame Partos regione, bet klestėjimo laikotarpiu ji suvienijo beveik visus Senovės Irano regionus.


== Istorija ==
== Istorija ==
Karalystė kilo iš istorinio [[Parta|Partos]] regiono ir iš klajoklių [[parnai|parnų]] giminės į pietryčius nuo [[Kaspija|Kaspijos]] jūros (dab. pietų [[Turkmėnija]] ir šiaurės rytų Iranas). Patys Aršakidai, siekdami įteisinti savo valdžią buvusiose [[Achemenidų imperija|Achemenidų]] valdose, kildino save iš [[Artaksersas II|Artakserso II]]. Pradininkas [[Aršakas I]].
Karalystė kilo iš istorinio [[Parta|Partos]] regiono ir iš klajoklių [[parnai|parnų]] giminės į pietryčius nuo [[Kaspija|Kaspijos]] jūros (dab. pietų [[Turkmėnija]] ir šiaurės rytų Iranas). Patys Aršakidai, siekdami įteisinti savo valdžią buvusiose [[Achemenidų imperija|Achemenidų]] valdose, kildino save iš [[Artaksersas II|Artakserso II]]. Pradininkas [[Aršakas I]].


Jai atsirasti prielaidos susidarė silpstant kraštą valdžiusiai [[Seleukidų imperija]]i. Apie 250 pr. m. e. Aršakas I užėmė Seleukidų satrapiją Partėją. Kai kurie mokslininkai Aršaką I tapatina su jo broliu Tiridatu I (apie 230-227 pr. m. e.). Tiridatas I galutinai išsilaisvino iš Seleukidų valdžios, tačiau ankstyvuoju formavimosi laikotarpiu karalystė turėjo kitą svarbų priešą rytuose - [[Graikų-Baktrų karalystė|Graikų-Baktrų karalystę]], kuri buvo įgijusi hegemoniją parnų gyvenamame regione.
Jai atsirasti prielaidos susidarė silpstant kraštą valdžiusiai [[Seleukidų imperija]]i. Apie 250 pr. m. e. Aršakas I užėmė Seleukidų satrapiją Partėją. Kai kurie mokslininkai Aršaką I tapatina su jo broliu Tiridatu I (apie 230–227 pr. m. e.). Tiridatas I galutinai išsilaisvino iš Seleukidų valdžios, tačiau ankstyvuoju formavimosi laikotarpiu karalystė turėjo kitą svarbų priešą rytuose – [[Graikų-Baktrų karalystė|Graikų-Baktrų karalystę]], kuri buvo įgijusi hegemoniją parnų gyvenamame regione.


Iš pradžių nedidelė karalystė ypač sustiprėjo valdant [[Mitridatas Didysis|Mitridatui Didžiajam]] (171–138 m. pr. m. e.), kol galiausiai suvienijo ir užvaldė visą Irano plokščiakalnį, ir su pertraukomis kontroliavo [[Mesopotamija|Mesopotamiją]] nuo apie 150 m. pr. m. e. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po [[Medijos imperija|Medijos]] ir [[Achemenidų imperija|Achemenidų]] dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos sukūrimo) buvo didžiausias [[Romos imperija|Romos imperijos]] priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki [[Kapadokija|Kapadokijos]] (rytų [[Anatolija|Anatolijos]]).
Iš pradžių nedidelė karalystė ypač sustiprėjo valdant [[Mitridatas Didysis|Mitridatui Didžiajam]] (171–138 m. pr. m. e.), kol galiausiai suvienijo ir užvaldė visą Irano plokščiakalnį, ir su pertraukomis kontroliavo [[Mesopotamija|Mesopotamiją]] nuo apie 150 m. pr. m. e. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po [[Medijos imperija|Medijos]] ir [[Achemenidų imperija|Achemenidų]] dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos sukūrimo) buvo didžiausias [[Romos imperija|Romos imperijos]] priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki [[Kapadokija|Kapadokijos]] (rytų [[Anatolija|Anatolijos]]).
Eilutė 36: Eilutė 36:
Galingiausi valdovai buvo [[Mitridatas II]] ir [[Fraatas III]]. Aršakidai ir jų vasalinės karalystės kontroliavo beveik visus prekybinius kelius tarp [[Azija|Azijos]] ir [[Romos imperija|Romos imperijos]]. Galios viršūnėje partų įtaka siekė [[Ubaras|Ubarą]] Arabijoje, smilkalų kelių sankryžą, kur rasta partams būdingos keramikos (bet, atrodo, kad kai kurie senovės istorikai pervertino ankstyvosios Partų imperijos galią).
Galingiausi valdovai buvo [[Mitridatas II]] ir [[Fraatas III]]. Aršakidai ir jų vasalinės karalystės kontroliavo beveik visus prekybinius kelius tarp [[Azija|Azijos]] ir [[Romos imperija|Romos imperijos]]. Galios viršūnėje partų įtaka siekė [[Ubaras|Ubarą]] Arabijoje, smilkalų kelių sankryžą, kur rasta partams būdingos keramikos (bet, atrodo, kad kai kurie senovės istorikai pervertino ankstyvosios Partų imperijos galią).


Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.
Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.


Apie 224 m. imperija ėmė irti, ir paskutinį karalių nugalėjo buvęs vasalas, įkūręs [[Sasanidų imperija|Sasanidų imperiją]]. Aršakidai žlugo [[Artabanas V|Artabanui V]] [[224]] m. e. m. pralaimėjus sukilusiems [[Sasanidų dinastija|Sasanidams]].<ref>{{VLE|II|47||Aršakidų dinastija}}</ref>
Apie 224 m. imperija ėmė irti, ir paskutinį karalių nugalėjo buvęs vasalas, įkūręs [[Sasanidų imperija|Sasanidų imperiją]]. Aršakidai žlugo [[Artabanas V|Artabanui V]] [[224]] m. e. m. pralaimėjus sukilusiems [[Sasanidų dinastija|Sasanidams]].<ref>{{VLE|II|47||Aršakidų dinastija}}</ref>
Eilutė 47: Eilutė 47:
|[[Aršakas I]]||247/238–217 pr. m. e.||Įkūrė partų imperiją kovoje su [[Seleukidai]]s ir [[Graikų-baktrų karalystė|Graikais-baktrais]]
|[[Aršakas I]]||247/238–217 pr. m. e.||Įkūrė partų imperiją kovoje su [[Seleukidai]]s ir [[Graikų-baktrų karalystė|Graikais-baktrais]]
|---
|---
|[[Tiridatas I]]||248-211 pr. m. e.||Aršako I brolis, egzistavimas nėra tikrai žinomas
|[[Tiridatas I]]||248-211 pr. m. e.||Aršako I brolis, egzistavimas nėra tikrai žinomas
|---
|---
|[[Artabanas I]]||217-191 pr. m. e.||Nesėkmingas karas prieš [[Antiochas III|Antiochą III]]||[[File:Pdc 24587.jpg|150px]]
|[[Artabanas I]]||217-191 pr. m. e.||Nesėkmingas karas prieš [[Antiochas III|Antiochą III]]||[[Vaizdas:Pdc 24587.jpg|150px]]
|---
|---
|[[Prianatas]]||apie 191-176 pr. m. e.||Galbūt Seleukidų vasalas
|[[Prianatas]]||apie 191–176 pr. m. e.||Galbūt Seleukidų vasalas
|---
|---
|[[Fraatas I]]||apie 176-171 pr. m. e.||Prianato sūnus, užkariavo plačias valdas iš Seleukidų, jos pasiekė [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūrą]]
|[[Fraatas I]]||apie 176–171 pr. m. e.||Prianato sūnus, užkariavo plačias valdas iš Seleukidų, jos pasiekė [[Kaspijos jūra|Kaspijos jūrą]]
|---
|---
|[[Mitridatas Didysis]] I||171- apie 139 pr. m. e.|| Užkariavo vakarų Iraną, Mediją ir dalį graikų-baktrų karalystės ||[[File:Mithradatesi.jpg|150px]]
|[[Mitridatas Didysis]] I||171- apie 139 pr. m. e.|| Užkariavo vakarų Iraną, Mediją ir dalį graikų-baktrų karalystės ||[[Vaizdas:Mithradatesi.jpg|150px]]
|---
|---
|[[Fraatas II]]||138 - 128 pr. m. e.||Karai su Seleukidais ir klajokliais rytuose||[[File:Pdc 24594.jpg|150px]]
|[[Fraatas II]]||138 – 128 pr. m. e.||Karai su Seleukidais ir klajokliais rytuose||[[Vaizdas:Pdc 24594.jpg|150px]]
|---
|---
|[[Artabanas II]]||128 - 123 pr. m. e.||Galbūt Fraato II vaikaitis, prarado vakarines provincijas||[[File:Artabanosi.jpg|150px]]
|[[Artabanas II]]||128 – 123 pr. m. e.||Galbūt Fraato II vaikaitis, prarado vakarines provincijas||[[Vaizdas:Artabanosi.jpg|150px]]
|---
|---
|[[Mitridatas II]]||apie 123 - apie 88 pr. m. e.|| Artabano II sūnus, vakarinę sieną nustūmė iki Eufrato, kariavo rytuose, taip pat prieš Armėniją||[[File:Pdc 24601.jpg|150px]]
|[[Mitridatas II]]||apie 123 – apie 88 pr. m. e.|| Artabano II sūnus, vakarinę sieną nustūmė iki Eufrato, kariavo rytuose, taip pat prieš Armėniją||[[Vaizdas:Pdc 24601.jpg|150px]]
|---
|---
|[[Gotarzas I]]||91-80 pr. m. e.|| [[Antikaralius]], valdė [[Babilonija|Babilonijoje]]
|[[Gotarzas I]]||91-80 pr. m. e.|| [[Antikaralius]], valdė [[Babilonija|Babilonijoje]]
|---
|---
|[[Orodas I]]||80 - 76 pr. m. e.||Mitridato II sūnus, valdymo aplinkybės nežinomos||[[File:Orodesi.jpg|150px]]
|[[Orodas I]]||80 – 76 pr. m. e.||Mitridato II sūnus, valdymo aplinkybės nežinomos||[[Vaizdas:Orodesi.jpg|150px]]
|---
|---
|[[Sinatrukas]]||apie 78 - 71/70 pr. m. e.|| ||[[File:Sinatrukes.jpg|150px]]
|[[Sinatrukas]]||apie 78 – 71/70 pr. m. e.|| ||[[Vaizdas:Sinatrukes.jpg|150px]]
|---
|---
|[[Fraatas III]]||71 - 57 pr. m. e.||Sinatruko sūnus. Konfliktavo su Roma. Nužudytas sūnų.
|[[Fraatas III]]||71 – 57 pr. m. e.||Sinatruko sūnus. Konfliktavo su Roma. Nužudytas sūnų.
|---
|---
|[[Mitridatas III]]||58/57 pr. m. e.||Fraato III sūnus, Medijos ir galbūt Babilonijos valdovas. Konfliktavo su broliu Orodu II ir buvo jo nužudytas
|[[Mitridatas III]]||58/57 pr. m. e.||Fraato III sūnus, Medijos ir galbūt Babilonijos valdovas. Konfliktavo su broliu Orodu II ir buvo jo nužudytas
|---
|---
|[[Orodas II]]||58/57 - 38 pr. m. e.||Fraato III sūnus, Armėnija tapo vasaline valstybe, nužudytas Fraato IV||[[File:Orodesii.jpg|150px]]
|[[Orodas II]]||58/57 – 38 pr. m. e.||Fraato III sūnus, Armėnija tapo vasaline valstybe, nužudytas Fraato IV||[[Vaizdas:Orodesii.jpg|150px]]
|---
|---
|[[Fraatas IV]]||38 - 2 pr. m. e.||Fraato III sūnus, kariavo su [[Markas Antonijus|Marku Antonijum]], pilietinis karas su Tiridatu II. Sudarė taikos sutartį su Roma. Nužudytas [[Mūza (karalienė|Mūzos]].||[[File:Phraatesiv.jpg|150px]]
|[[Fraatas IV]]||38 – 2 pr. m. e.||Fraato III sūnus, kariavo su [[Markas Antonijus|Marku Antonijum]], pilietinis karas su Tiridatu II. Sudarė taikos sutartį su Roma. Nužudytas [[Mūza (karalienė|Mūzos]].||[[Vaizdas:Phraatesiv.jpg|150px]]
|---
|---
|[[Tiridatas II]]||35 - 36 pr. m. e.||Kariavo su Fraatu IV
|[[Tiridatas II]]||35 – 36 pr. m. e.||Kariavo su Fraatu IV
|---
|---
|[[Fraatas V]]||2 pr. m. e. - apie 4 m. e. m.||Kariavo su Roma ir Armėnija, tolimesnis likimas nežinomas
|[[Fraatas V]]||2 pr. m. e. – apie 4 m. e. m.||Kariavo su Roma ir Armėnija, tolimesnis likimas nežinomas
|---
|---
|[[Orodas III]]||4 - 6 m. e. m.||Greičiausiai iškeltas diduomenės
|[[Orodas III]]||4 – 6 m. e. m.||Greičiausiai iškeltas diduomenės
|---
|---
|[[Vononas I]]||6 - 12||Fraato IV sūnus, Artabano III ištremtas ir nužudytas
|[[Vononas I]]||6 – 12||Fraato IV sūnus, Artabano III ištremtas ir nužudytas
|---
|---
|[[Artabanas III]]||10/11 - 38||Ištrėmė Vononą I, stabilizavo valstybę, kariavo pilietiniame kare su Tiridatu III
|[[Artabanas III]]||10/11 – 38||Ištrėmė Vononą I, stabilizavo valstybę, kariavo pilietiniame kare su Tiridatu III
|---
|---
|[[Gotarzas II]]||apie 38 - apie 51
|[[Gotarzas II]]||apie 38 – apie 51
|---
|---
|[[Vologesas I]]||5 lar 52-79 ar 80
|[[Vologesas I]]||5 lar 52-79 ar 80
|---
|---
|[[Mitridatas IV]]||128 ar 129-147
|[[Mitridatas IV]]||128 ar 129–147
|---
|---
|[[Vologesas III]]||148-192
|[[Vologesas III]]||148-192
Eilutė 99: Eilutė 99:
|[[Vologesas V]]||209-apie 212
|[[Vologesas V]]||209-apie 212
|---
|---
|[[Artabanas V]]||apie 213-224
|[[Artabanas V]]||apie 213–224
|---
|---
|}
|}
Eilutė 106: Eilutė 106:
Be pagrindinės Aršakidų dinastijos, kuri valdė Partų imperiją, jos atšakos įsitvirtino vasalinėse Partų provincijose Pietų Kaukaze. Visos linijos sudarė giminyste paremtą pan-Aršakidų federaciją. Tarp šalutinių linijų buvo:
Be pagrindinės Aršakidų dinastijos, kuri valdė Partų imperiją, jos atšakos įsitvirtino vasalinėse Partų provincijose Pietų Kaukaze. Visos linijos sudarė giminyste paremtą pan-Aršakidų federaciją. Tarp šalutinių linijų buvo:


* [[Aršakuni]] - [[Armėnijos karalystė]]s Aršakidai;
* [[Aršakuni]] – [[Armėnijos karalystė]]s Aršakidai;
* [[Albanijos Aršakidai]];
* [[Albanijos Aršakidai]];
* [[Aršakunianai]] - [[Kaukazo Iberija|Iberijos]] Aršakidai.
* [[Aršakunianai]] – [[Kaukazo Iberija|Iberijos]] Aršakidai.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==

13:37, 23 rugsėjo 2011 versija

Ashkâniân
Partų imperija
imperija
←
247 m. pr. m. e. – 224 →
Location of Partų imperija
Location of Partų imperija
Sostinė Asakas, Hekatompilai, Ekbatana, Ktesifonas, Mitradatkirtas
Kalbos partų kalba
Politinė struktūra imperija
Istorija
 - Įkūrimas 247 m. pr. m. e. m.
 - Užimta Sasanidų 224 m.

Aršakidų dinastija, Aršakidai – Partų karalystės valdovų dinastija, valdžiusi 250 m. pr. m. e. – 224 m. e. m. Šios dinastijos atšaka Aršakuni I–V a. valdė Armėnijos karalystę. Jų sukurta imperija dar vadinama Partų imperija. Imperijos kultūrinis ir politinis centras koncentravosi istoriniame Partos regione, bet klestėjimo laikotarpiu ji suvienijo beveik visus Senovės Irano regionus.

Istorija

Karalystė kilo iš istorinio Partos regiono ir iš klajoklių parnų giminės į pietryčius nuo Kaspijos jūros (dab. pietų Turkmėnija ir šiaurės rytų Iranas). Patys Aršakidai, siekdami įteisinti savo valdžią buvusiose Achemenidų valdose, kildino save iš Artakserso II. Pradininkas Aršakas I.

Jai atsirasti prielaidos susidarė silpstant kraštą valdžiusiai Seleukidų imperijai. Apie 250 pr. m. e. Aršakas I užėmė Seleukidų satrapiją Partėją. Kai kurie mokslininkai Aršaką I tapatina su jo broliu Tiridatu I (apie 230–227 pr. m. e.). Tiridatas I galutinai išsilaisvino iš Seleukidų valdžios, tačiau ankstyvuoju formavimosi laikotarpiu karalystė turėjo kitą svarbų priešą rytuose – Graikų-Baktrų karalystę, kuri buvo įgijusi hegemoniją parnų gyvenamame regione.

Iš pradžių nedidelė karalystė ypač sustiprėjo valdant Mitridatui Didžiajam (171–138 m. pr. m. e.), kol galiausiai suvienijo ir užvaldė visą Irano plokščiakalnį, ir su pertraukomis kontroliavo Mesopotamiją nuo apie 150 m. pr. m. e. iki 224 m. Tai buvo trečioji vietinė senovės Irano dinastija (po Medijos ir Achemenidų dinastijų). Partai (daugiausia dėl sunkiosios kavalerijos sukūrimo) buvo didžiausias Romos imperijos priešas rytuose ir apribojo jos plėtrą iki Kapadokijos (rytų Anatolijos).

Galingiausi valdovai buvo Mitridatas II ir Fraatas III. Aršakidai ir jų vasalinės karalystės kontroliavo beveik visus prekybinius kelius tarp Azijos ir Romos imperijos. Galios viršūnėje partų įtaka siekė Ubarą Arabijoje, smilkalų kelių sankryžą, kur rasta partams būdingos keramikos (bet, atrodo, kad kai kurie senovės istorikai pervertino ankstyvosios Partų imperijos galią).

Partų galia rėmėsi partizanine raitų klajoklių taktika ir organizaciniais gabumais, reikalingais valdyti didelę imperiją, bet tuo jie niekada neprilygo prieš juos ir po jų egzistavusioms Persijos imperijoms. Atrodo, vasalinės karalystės sudarė didžiają imperijos dalį, o heleniniai miestai džiaugėsi autonomija.

Apie 224 m. imperija ėmė irti, ir paskutinį karalių nugalėjo buvęs vasalas, įkūręs Sasanidų imperiją. Aršakidai žlugo Artabanui V 224 m. e. m. pralaimėjus sukilusiems Sasanidams.[1]

Partų Aršakidai

Senovės Persijos istorija
Proto-Elamo kultūra
Elamas, Džirofto civilizacija
Kasitai, Mana
Senovės Irano regionai:
Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas
Medijos imperija
Achemenidų imperija
Makedonijos imperija
Seleukidai, Graikai-baktrai
Partai, Kušanai
Sasanidai, Eftalitai
Irano istorija, Afganistano istorija
Vardas Valdymo metai Pastabos Atvaizdas
Aršakas I 247/238–217 pr. m. e. Įkūrė partų imperiją kovoje su Seleukidais ir Graikais-baktrais
Tiridatas I 248-211 pr. m. e. Aršako I brolis, egzistavimas nėra tikrai žinomas
Artabanas I 217-191 pr. m. e. Nesėkmingas karas prieš Antiochą III
Prianatas apie 191–176 pr. m. e. Galbūt Seleukidų vasalas
Fraatas I apie 176–171 pr. m. e. Prianato sūnus, užkariavo plačias valdas iš Seleukidų, jos pasiekė Kaspijos jūrą
Mitridatas Didysis I 171- apie 139 pr. m. e. Užkariavo vakarų Iraną, Mediją ir dalį graikų-baktrų karalystės
Fraatas II 138 – 128 pr. m. e. Karai su Seleukidais ir klajokliais rytuose
Artabanas II 128 – 123 pr. m. e. Galbūt Fraato II vaikaitis, prarado vakarines provincijas
Mitridatas II apie 123 – apie 88 pr. m. e. Artabano II sūnus, vakarinę sieną nustūmė iki Eufrato, kariavo rytuose, taip pat prieš Armėniją
Gotarzas I 91-80 pr. m. e. Antikaralius, valdė Babilonijoje
Orodas I 80 – 76 pr. m. e. Mitridato II sūnus, valdymo aplinkybės nežinomos
Sinatrukas apie 78 – 71/70 pr. m. e.
Fraatas III 71 – 57 pr. m. e. Sinatruko sūnus. Konfliktavo su Roma. Nužudytas sūnų.
Mitridatas III 58/57 pr. m. e. Fraato III sūnus, Medijos ir galbūt Babilonijos valdovas. Konfliktavo su broliu Orodu II ir buvo jo nužudytas
Orodas II 58/57 – 38 pr. m. e. Fraato III sūnus, Armėnija tapo vasaline valstybe, nužudytas Fraato IV
Fraatas IV 38 – 2 pr. m. e. Fraato III sūnus, kariavo su Marku Antonijum, pilietinis karas su Tiridatu II. Sudarė taikos sutartį su Roma. Nužudytas Mūzos.
Tiridatas II 35 – 36 pr. m. e. Kariavo su Fraatu IV
Fraatas V 2 pr. m. e. – apie 4 m. e. m. Kariavo su Roma ir Armėnija, tolimesnis likimas nežinomas
Orodas III 4 – 6 m. e. m. Greičiausiai iškeltas diduomenės
Vononas I 6 – 12 Fraato IV sūnus, Artabano III ištremtas ir nužudytas
Artabanas III 10/11 – 38 Ištrėmė Vononą I, stabilizavo valstybę, kariavo pilietiniame kare su Tiridatu III
Gotarzas II apie 38 – apie 51
Vologesas I 5 lar 52-79 ar 80
Mitridatas IV 128 ar 129–147
Vologesas III 148-192
Vologesas IV 191-208 ar 209
Vologesas V 209-apie 212
Artabanas V apie 213–224

Kitos Aršakidų linijos

Be pagrindinės Aršakidų dinastijos, kuri valdė Partų imperiją, jos atšakos įsitvirtino vasalinėse Partų provincijose Pietų Kaukaze. Visos linijos sudarė giminyste paremtą pan-Aršakidų federaciją. Tarp šalutinių linijų buvo:

Šaltiniai

  1. ↑ Aršakidų dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 47 psl.

Šablonas:Link FA

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Aršakidų_dinastija&oldid=3557149"