Abu Jusufas Jakubas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Vadovauti Marinidams Abu Jusufas Jakubas pradėjo [[1259]] m. Po brolio [[Abu Jahija Bakras ibn Abdalchakas|Abu Jahijos Bakro]] mirties, valdžią [[Fesas|Fese]] bandė užimti jo sūnus, bet nugalėjo jauniausias Abdal Chako I-ojo sūnus Abu Jusufas Jakubas. Jam jau buvo 40 metų ir kronikose rašoma, kad jis buvo rūstus karys bei religingas valdovas, – naktinis meldėsi ir skaitė šventus raštus. [[1262]] m. jis pirmą kartą išsiruošė žygiui į [[Marakešas|Marakešą]], bet įnirtinga kova prie miesto sienų buvo nesėkminga. [[1266]] m. Abu Jusufas Jakubas vedė derybas su naujuoju Maroko kalifu [[Abdal Ula Alvasikas|Abdal Ula Alvasiu]], bet šis sudarė sąjungą su [[Tlemsenas|Tlemseno]] valdovu Abu Jahija I-uoju (Abu Yahya I bin Zayyan). [[1268]] m. Abu Jusufas Jakubas nugalėjo Abu Jahijos I-ojo armiją prie [[Muluja|Mulujos]] ir vėl patraukė link Marakešo, kurį užėmė [[1269]] m. spalio mėn. Abu Jusufas Jakubas pasiskelbė musulmonų emyru (amîr al -– muslîmîn), kad nereikėtų vadintis [[Kalifas|kalifu]], – religiniu musulmonu (amîr al -– muminîn). [[1272]] m. antrą kartą nugalėjo Tlemseno valdovą prie Islio upės, bet paties Tlemseno užimti nepavyko. [[1273]] m. užėmė [[Seuta|Seutą]] ir [[Tanžeris|Tanžerį]], kur pirma kartą panaudojo artileriją. [[1275]] m. [[Granada|Granados]] musulmonu prašymu, Abu Jusufas Jakubas persikėlė į [[Ispanija|Ispaniją]] ir [[Guadalkiviras|Guadalkiviro]] žemupyje sutriuškino kastiliečių armiją. Abu Jusufui Jakubui padėti Granados musulmonams į Ispaniją teko sugrįžti dar [[1277]], [[1282]] ir [[1285]] m. [[1286]] m. kovą Abu Jusufas Jakubas mirė [[Alchesirasas|Alchesirase]].