Tore del Grekas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 pridėtas baitas ,  prieš 10 metų
S
Vikifikavimas, replaced: → , - → – using AWB
S (r2.7.1) (robotas Pridedama: vi:Torre del Greco)
S (Vikifikavimas, replaced: → , - → – using AWB)
}}
 
'''Tore del Grekas''' ([[lietuvių kalba|liet]]. "graikų bokštas") - [[Italija|Italijos]] miestas ir komuna [[Neapolio provincija|Neapolio provincijoje]], [[Kampanija|Kampanijoje]]. Mieste [[2007]] m. gyveno 88 tūkst. žmonių. Miesto gyventojai kartais pravardžiuojami ''Corallini'', nes greta esančioje jūroje daug koralų, o miestas yra svarbus koralinių papuošalų ir kamėjų gamintojas nuo [[XVII amžius|XVII a.]]
 
== Istorija ==
Napoleono laikais Neapolį valdant [[Joachim Murat]], Tore del Grekas su 18 tūkst gyventojų buvo trečias pagal dydį Neapolio karalystės miestas po Neapolio ir [[Fodža|Fodžos]]. Tuo metu miestas tapo populiariu kurortu turtingiems italams ir ši tradicija tęsėsi iki [[XX amžius|XX a.]] pradžios. Nuo XVI a. turtingos šeimos ir Italijos kilmingieji statėsi vasaros rūmus Tore del Greko pakraščiuose, iš kurių žymiausi yra Palazzo Materazzo [[1970]] m. atnaujinti kaip šokių mokykla, bet po [[1980]] m. jame vėl įsikūrė žmonės, kai žemės drebėjimas sunaikino vargingesnių žmonių būstus. Pakilimo laikotarpiu miestas buvo žinomas dėl savo kavinių ir užkandinių, iš kurių išsiskyrė "Gran Cafe Palumbo", didelė [[Art Nouveau]] stiliaus kavinė, teikusi vietiniams ir turistams maistą ir [[kava|kavą]] bei turėjusi didelį povilijoną lauke. Garsus italų komikas Toto buvo vienas iš tų, kurie kasmet atvykdavo į kurortą. Tore del Greko kaip kurorto populiarumo priežastis buvo paplūdymiai, pastoraliniai laukų ir vynuogynų vaizdai bei Vezuvijaus didybė. Kadangi miestas buvo arčiausiai ugnikalnio iš čia išvykdavo turistai, norintys į jį įkopti. Tai jie padarydavo specialiai įrengtu keltuvu, kuris pakeldavo iki kraterio.
 
Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] vokiečiai mieste saugojo amuniciją, tad sąjungininkai jį smarkiai subombardavo. Po karo smarkiai nukentėjo turizmo industrija, paplitus automobiliams nebereikėjo keltuvo į Vezuvijų. Be to po [[1950]] m. dėl urbanizacijos ir padidėjusio gyventojų skaičiaus miestas prardo "kaimišką" atmosferą, tad turistai patraukė į [[Sorentas|Sorentą]] ar Amalfio pakrantę ir baigėsi Tore del Greko kaip kurorto aukso amžius. Tačiau koralų ir papuošalų gamyba išliko.
 
== Nuorodos ==
427 096

pakeitimai

Naršymo meniu