Skaistgirys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 56°18′29″š. pl. 23°22′59″r. ilg. / 56.308°š. pl. 23.383°r. ilg. / 56.308; 23.383 (Skaistgirys)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
ZéroBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: pl:Skajzgiry (Litwa)
VP-bot (aptarimas | indėlis)
S →‎Šaltiniai: Vikifikavimas, replaced: - → – (3) using AWB
Eilutė 67: Eilutė 67:
== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
{{ref}}
{{ref}}
* Skaistgirys (sud. Vytautas Didžpetris). - Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009. - 400 p.: iliustr. - ISBN 978-9955-434-26-9
* Skaistgirys (sud. Vytautas Didžpetris). Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009. 400 p.: iliustr. ISBN 978-9955-434-26-9


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

08:22, 23 rugsėjo 2011 versija

Skaistgirys
{{#if:
Skaistgirys
Skaistgirys
56°18′29″š. pl. 23°22′59″r. ilg. / 56.308°š. pl. 23.383°r. ilg. / 56.308; 23.383 (Skaistgirys)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Joniškio rajono savivaldybės vėliava Joniškio rajono savivaldybė
Seniūnija Skaistgirio seniūnija
Gyventojų (2001) 964
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) 1
Vardininkas: Skaistgirỹs
Kilmininkas: Skáistgirio
Naudininkas: Skáistgiriui
Galininkas: Skáistgirį
Įnagininkas: Skáistgiriu
Vietininkas: Skaistgiryjè

Skaistgirys – miestelis Joniškio rajone, prie kelio  153  JoniškisŽagarėNaujoji Akmenė . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi molinė Skaistgirio Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1827 m.), yra parkas, vasaros estrada, kurioje vyksta seniūnijos šventės. Veikia Skaistgirio vidurinė mokykla, vaistinė, paštas (LT-84025), poliklinika, kultūros namai, parkas, viešoji biblioteka, vaikų darželis.

Gamta ir geografija

Vakariniame miestelio pakraštyje teka Vilkijos upelis. Miestelis garsėja dolomitais (yra dolomito telkinys), Uolyno kalnu, švaraus vandens karjeru, kuriame gyvena gulbės.

Aplinkinės gyvenvietės

ŽAGARĖ – 10 km
Stungiai – 6 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Reibiniai – 2 km
JURDAIČIAI – 10 km
Buivydžiai – 9 km
JONIŠKIS – 17 km

Istorija

Pirmoji Skaistgirio bažnyčia pastatyta apie 1714 m. Miestelis garsėjo Šv. Jurgio ir Šv. Martyno atlaidais.

Sovietmečiu buvo „Pergalės“ kolūkio gyvenvietė. Tai buvo pirmoji kaimo tipo gyvenvietė Lietuvoje, tvarkyta pagal rajoninio išplanavimo schemą. 1965 m. jai suteiktas geriausiai tvarkomos gyvenvietės titulas (konkursą surengė „Tiesos“ dienraštis). Pastatyti kolūkio kultūros namai, įrengtas visuomeninis muziejus.

2005 m. gegužės 10 d. prezidento dekretu patvirtintas Skaistgirio herbas.[1]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
19191945 m. Skaistgirio valsčiaus centras Šiaulių apskritis
19451950 m. Joniškio apskritis
19501959 m. Skaistgirio apylinkės centras Žagarės rajonas
19591995 m. Joniškio rajonas
1995 Skaistgirio seniūnijos centras Joniškio rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė

Miestelio vardas kilęs nuo žodžių skaisti („šviesi, graži, ryški“) + giria („didelis miškas“). Iki 1930 m. oficiali forma buvo Skaisgirys, vėliau – Skaisgiris [2], o XX a. 2-ojoje pusėje nusistovėjo Skaistgirys.

Šnekta

Apie Skaistgirį yra įdomi vakarų aukštaičių šiauliškių šnekta, kurioje sumišę priebalsiai š, ž, č, ir s, z, c, dz. Didžiojoje šnektos dalyje visai nėra š, ž, č, . Taip, tariama ązuols („ąžuolas“), pradze („pradžia“), bet krūmš („krūmas“), lažda („lazda“).

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2001 m.
1959 m.sur. 1970 m.sur.[3] 1982 m.[4] 1987 m.[5] 2001 m.sur.
354 541 840 928 964


Šaltiniai

  1. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=255609
  2. http://lithuanianphilately.com/postal-history/skaisgirys.html Skaisgirys 1921-1922
  3. SkaistgirysMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 212 psl.
  4. SkaistgirysLietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 202 psl.
  5. Skaistgirys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 17
  • Skaistgirys (sud. Vytautas Didžpetris). – Kaunas: Žiemgalos leidykla, 2009. – 400 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-434-26-9

Nuorodos

  • Skaisgirys. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 55 psl.