Pakeitimai

Jump to navigation Jump to search
31 baitas pašalintas ,  prieš 8 metus
S
Vikifikavimas, replaced:   → , → (15), (1824 – 1896) → (1824–1896) (13), - → – (5) using AWB
}}
[[Vaizdas:Suvalkutrikampis.jpg|thumb|Teritorija priskirta Lietuvai pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 metų liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]]]]
'''Seinai''' ({{pl|Sejny}}) – [[miestas]] ir [[Miestietiškas valsčius (Lenkija)|miestietiškas]] [[Valsčius (Lenkija)|valsčius]] [[Lenkija|Lenkijos]] šiaurės rytuose, [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijoje]], [[Seinų apskritis|Seinų apskrities]] ir [[Seinų valsčius|Seinų valsčiaus]] centras, prie sienos su [[Lietuva]]. Išsidėstęs [[Rytų Sūduvos aukštuma|Rytų Sūduvos aukštumoje]], prie [[Seina (upė)|Seinos]] upės ([[Juodoji Ančia|Juodosios Ančios]] intakas).
 
==Istorija==
===Ankstyvoji istorija===
 
Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] šiose vietovėse gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų tauta - [[jotvingiai]]. [[XIII a.]] kryžiuočiai užkariavo jotvingių žemes ir beveik visiškai išnaikino šią tautą. [[XIV a.]] dėl šių vietovių ilgai kariavo [[Lietuvos Didžioji kunigaikštystė]] ir [[Vokiečių ordinas|kryžiuočių ordinas]]. Pirmasis šios vietovės paminėjimas būtent minimas kai kryžiuočiai pradėjo puolimą iš [[Lėcius|Lėciaus]] į [[Merkinė|Merkinę]] ir buvo apsistoję šiose vietovėse. [[1422]] metais pasirašius [[Melno taika|Melno taiką]] į šią vietovę pradėjo kraustytis naujieji gyventojai. [[1510]] m. šių žemių savininku tapo [[Mykolas Kazimieras Pacas]], kuris įkūrė [[Berznykas|Berznyko]] gyvenvietę. Buvo nutiestas grįstas kelias iš Seinų, pro [[Berznykas|Berznyką]] į [[Merkinė|Merkinę]], šis kelias palaipsniui tapo svarbiu prekybos keliu. [[1522]] m. [[gruodžio 22]] d. [[Žygimantas Senasis]] įsakė [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] [[vaivada]]i ''Jonušui Kostevičiui'' (Janusz Kostewicz) suteikti žemės sklypą karininkui ''Jonui Višnioveckiui'' (Iwan Wiśniowiecki) prie [[Seina (upė)|Seinos upės]] kranto. [[1523]] m. [[gegužės 21]] d. vaivada perdavė šias žemes naujajam jų savininkui. Šioje vietoje tarp [[Seina (upė)|Seinos upės]] ir [[Seinai (ežeras)|Seinų ežero]] buvo pastatytas naujas medinis dvaras, kuris ir davė pradžią naujai gyvenvietei. [[Voluinė]]s valdytojas ''Višnioveckis'' taip niekad čia ir nepabuvojo ir perdavė šias žemes valdyti savo pavaldiniams. [[1593]] m. ''Višnioveckio'' provaikaitė ''Ona'', [[Vitebskas|Vitebsko]] vaivadijos valdytojo ''Mykolo Sapiegos'' žmona, pardavė šias žemes ''Jurgiui Grodzinskiui'' (Jerzy Grodziński), kurios jam kainavo 600,000 sidabrinių [[zlotas|zlotų]]. [[1602]] m. jis šią gyvenvietę savo vardo garbei pavadino ''Jurevu'' (Juriewo), bet pavadinimas taip ir neprigijo. Gyvenvietės turgus buvo įkurtas ant nedidelio kalnelio dešinėje upės pusėje, netoli medinio dvaro. Pietinėje gyvenvietės dalyje buvo nutiestas kelias į [[Gardinas|Gardiną]]. Žemių valdytojas finansavo naujos ''Šv. Jurgio'' bažnyčios statybą.
 
===XVII amžius===
===XVIII a.-XIX a.===
 
Šiuo laikotarpiu aplink miestą pradėjo kurtis mažesnės gyvenvietės. Miestas po karo buvo atstatinėjamas [[barokas|baroko]] stiliaus architektūra. [[1770]] m. atidaryta [[Seinų miesto rotušė]], [[1778]] m. įrengta nauja turgaus aikštė. [[1795]] m. po [[Abiejų Tautų Respublikos padalijimai|Abiejų Tautų Respublikos padalijimų]] miestas atiteko [[Prūsijos karalystė|Prūsijos karalystei]], bet po Napoleono karų ir [[Tilžės taika|Tilžės taikos]] buvo perduotas [[Varšuvos kunigaikštystė|Varšuvos kunigaikštystei]], o vėliau [[Lenkijos Kongreso karalystė|Lenkijos Kongreso karalystei]]. [[1826]] m. mieste atidaryta [[Seinų kunigų seminarija]]. Po [[1831 m. sukilimas|1831 m. sukilimo]] ir [[1863 m. sukilimas|1863 m. sukilimo]] miesto reikšmė labai sumenko.
 
===XX amžius===
 
Per [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinį karą]] [[1915]] m. miestą užėmė Vokietijos kariuomenė. Miestas buvo įtrauktas į [[Oberostas|Oberosto]] sudetį. Pasibaigus karui, [[1919]] m. [[gegužės 8]] d. vokiečiai perdavė miesto valdymą besikuriančiai Lietuvos valdžiai. Po karo besikuriančios [[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] valstybės norėjo turėti šį miestą savo valstybių sudetyje. Tuo metu mieste ir jo apylinkėse gyveno lietuvių dauguma. [[1919]] m. [[rugpjūčio 22]] d. iš miesto pasitraukus Vokietijos kariuomenei jau kitą dieną [[Lenkų karinė organizacija]] pradėjo Lietuvos valdžios atstovų ir Lietuvos karinių dalinių puolimą, kuris vadinamas [[Seinų sukilimas|Seinų sukilimu]].
[[Vaizdas:Sejny Parada.jpg|right|thumb|300px|Lenkų kavalerija [[Seinų sukilimas|Seinų sukilimo]] metu]]
 
|Gyventojai || '''5 872''' || 100 || 3 073 || 52,33|| 2 799 || 47,67
|--
|Paviršius || colspan=6 | 4,49  km²
|--
|Gyventojų tankumas<br />(žm./km²) || colspan=2| 1 307,78 || colspan=2| 684,41 || colspan=2| 623,39
 
[[Vaizdas:Sejny Ul. Józefa Piłsudskiego i kościół NMP.jpg|right|thumb|300px|Seinų miesto centras]]
Jau [[XVIII a.]]-[[XIX a.]] Seinuose veikė [[dominikonai|dominikonų]] vienuolyno mokykla. Rašytiniai šaltiniai patvirtina, kad [[1647]] m. vienuoliai buvo mokomi [[filosofija|filosofijos]], o nuo [[1699]] m. buvo dėstoma ir [[teologija]]. Atskirai buvo mokomi pasauliečiai - jiems skirta mokykla veikė jau [[1768]] m., o [[1777]] m. joje mokėsi 24 mokiniai, tarp jų 20 valstiečių vaikų. [[1796]] m. dominikonai miestelyje atidarė mokyklą, kurioje buvo galima įsigyti vidurinį išsilavinimą. Joje trys mokytojai mokė 49 vaikus ([[1798]] m. duomenys). Po kelių metų veiklos mokyklos nebeliko, o [[1804]] metais buvo uždarytas ir pats vienuolynas.
 
[[1809]] m. iš [[Lomža|Lomžos]] perkeliamas licėjus, bet jis išsilaikė tik aštuonerius metus. Licėjaus auklėtinis [[prelatas]] [[Bonaventūra Butkevičius]] jį įvardino kaip vieną geriausiu visoje vaivadijoje. [[1817]] metais Povilas Chšanovskis įkuria naują mokyklą, kuriai vėliau buvo suteiktas vaivadijos mokyklos titulas. Mokyklą [[1832]] m. baigė rašytojas ir kunigas [[Antanas Tatarė]]. [[1834]] m. jai suteikiamos [[gimnazija|gimnazijos]] teisės, o [[1839]] m. ji perkeliama į [[Suvalkai|Suvalkus]]. Gimnaziją Seinuose dar spėjo baigti būsimas botanikas [[Jurgis Aleksandravičius]]. Vėliau Seinuose veikė triklasė pradinė mokykla, kurioje kurį laiką mokytojavo [[Juozas Kairiūkštis]]. Mokyklos absolventai turėjo išskirtinę teisę po jos baigimo stoti į [[Seinų kunigų seminarija|Seinų kunigų seminariją]]. Per visą seminarijos istoriją joje mokslus tęsė net 69 Seinų mokyklų auklėtiniai.
[[1918]] m. atidaroma lietuviška [[Seinų berniukų Žiburio gimnazija|„Žiburio“ gimnazija]] (direktorius kunigas Dr.[[Jonas Totoraitis]]). [[1919]] metų balandy įkuriama lietuviška [[Seinų mergaičių „Žiburio gimnazija]]. Tų pačių metų rudenį, pasikeitus valdžiai, abi gimnazijos uždarytos. Toks pat likimas ištiko ir pradinę mokyklą.
 
Tarpukaryje buvusio vienuolyno patalpose veikė gimnazija. Šiuo metu Seinų ir aplinkinių gyvenviečių jaunimas turi galimybę mokytis Pagrindinėje mokykloje, Gimnazijoje ir Technikos-žemės ūkio mokykloje.
 
[[2005]] m. [[rugsėjo 1]] d. pradėjo veikti lietuviški: darželis, pagrindinė mokykla ir gimnazija. Lapkričio 4 d. šios švietimo įstaigos pavadintos [[Seinų Žiburio gimnazija|„Žiburio“]] vardu.
 
== Kultūra ==
 
Mieste veikia valsčiaus kultūros namai. Žinomi kolektyvai: kabaretas ''A jednak'', šiuolaikinio šokio ansamblis ''Kometas'', jaunimo šokių ansamblis ''Nastoblatki'', jaunimo teatro mėgėjų grupė. Visuomeninis kultūros susivienijimas ''Sejny'', šokio teatras ''Cień'', folkloro ansamblis ''Zalesie'', liaudiško meno ansambliai ''Sejny'' ir ''Mlody Sejny'', teatras ''Mlody''.
 
Toli už valsčiaus ir vaivadijos ribų žinomas [[1990]] m. mieste įkurtas [[Pasienio labdaros fondas|Pogranicze labdaros fondas]] („Paribys“), kuriam pavaldus [[Seinų pasienio centras - menai, kultūros, tautos]].
 
== Žiniasklaida ==
Yra leidžiami savaitraštis ''Przegląd Sejneński'', žurnalas ''Krasnogruda''; dirba televizijos laidų redakcija ''Wieści Sejneńskie''.
 
== Lietuviai ==
Seinai ir jų apylinkės pasižymi didele [[lietuviai|lietuvių]] tautine mažuma (iki 30 proc.), čia yra didžiausia Lenkijoje lietuvių draugija. Veikia lietuvių [[konsulinė įstaiga|konsulatas]] ir [[mokykla]]. Vietos lietuviai yra iki šiol nuolatos nutautinami. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai sudarė apie 80 proc. Seinų gyventojų. Po lenkų okupacijos [[1919]] m. buvo naikinamos lietuvių organizacijos.
 
Išlikę yra tai įrodantys gausūs rašytiniai paliudijimai. Seinuose lenkų sunaikintos lietuviškos kultūrinės organizacijos: [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugija]] (500 narių), „Pavasario“ kuopa (215), „Blaivybės“ draugija (300), Šv. Zitos draugija (93), Dailės draugija „Lyra“ (30), Lietuvių katalikų moterų sąjunga (20), „Artojo“ kooperatyvas (120)-iš viso 9 draugijos, vienijusios 1300 žmonių. Uždarė lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijas (223 mokiniai), pradžios mokyklą (75 vaikai), visos laikraščių redakcijos, spaustuvė, skaitykla, lietuvių vaikų prieglaudos turtas perduotas lenkų vaikų prieglaudai, uždraudė gatvėse kalbėti lietuviškai, 1919 rugsėjį konfiskavo lietuvių mokyklų ir bendrabučio knygynėlių knygas. Buvo represuoti atskiri asmenys, mokytojai, kunigai, valdininkai. Tais pačiais metais uždarytos ir lietuvių pradžios mokyklos [[Žagariai (Seinai)|Žagariuose]], [[Radžiūčiai|Radžiūčiuose]], [[Lumbiai|Lumbiuose]], [[Bubeliai|Bubeliuose]], [[Skarkiškės]]e, [[Klevai|Klevuose]], [[Ramoniškė (Krasnapolio valsčius)|Ramoniškėse]], [[Dusnyčia|Dusnyčioje]], [[Burbiškiai (Seinai)|Burbiškėse]], [[Vidugiriai (Punskas)|Vidugiriuose]], [[Aradnykai|Aradnykuose]], [[Punskas|Punske]], [[Galiniai (Lazdijai)|Galiniuose]], [[Valinčiai|Valinčiuose]], [[Vaitakiemis|Vaitakiemyje]], [[Ramonai (Šipliškė)|S. Ramonuose]], [[Senieji Graužai|Graužuose]].
 
[[1919]] m. spalio 2-osios naktį policija ir kariuomenė, apsupusi Seinų dvasinės seminarijos pastatą, per Trumpalio kaimą deportavo į Lietuvą čionykščius dėstytojus ir klierikus lietuvius. Todėl santykiai tarp lietuvių ir lenkų Seinuose tuomet buvo taip įtempti ir todėl šias netektis lietuviai prisimena iki šių dienų kaip akivaizdžią skriaudą. [[1919]] m. įvykiai Sūduvoje nulėmė tolesnį skaudų šio etninio lietuvių krašto likimą.
 
Seinų apylinkės šnektą nagrinėjo [[Voiciechas Smočinskis]] [[1972]] m. Perkeltas į Seinus rezidentu kunigas [[Juozas Montvila]] padėjo spausdinti lietuviškus laikraščius „Vadovas“, „Šaltinėlis“, „Spindulys“. Bažnyčioje kunigavo ir [[Povilas Stakauskas]] ([[1887]]-[[1919]]), [[1912]] m. Seinuose išleidęs elementorių „Skaityk, vaikeli!“. 1980 m. kunigas salezietis [[Pranas Gavėnas]] apsilankė [[Seinų bazilika|Seinų bazilikoje]] ir, kai jam neleido celebruoti šv. Mišias lietuviškai, parašė apie tai [[Popiežius|Romos popiežiui]]. Laišką, kad Lenkijos lietuviai Seinuose negali melstis lietuviškai, išspausdino ir [[Kanada|Kanados]] laikraštis [[Tėviškės žiburiai|„Tėviškės žiburiai“]].
Mieste yra šie lankytini paminklai:
 
* Šv. Agotos koplyčia - [[koplyčia]] pastatyta [[1789]] metais. Koplyčios viduje yra Šv. Agotos paveikslas nutapytas [[XVIII a.]], ant koplyčios viršaus stovi [[1828]] m. pastatyta medinė [[Šv. Agota|Šv. Agotos]] skulptūra. Koplyčia aptverta [[1904]] m. pastatyta geležine tvora;
* [[XVII a.]] pastatytas Dominikonų vienuolynas;
* [[Seinų Švč. Mergelės Marijos bazilika]];
 
Mieste taip pat yra Seinų krašto istorijos muziejus, kuriame eksponuojami archeolginiai radiniai ir su Seinų krašto istorija susiję eksponatai.
 
== Žymūs žmonės ==
{|
|valign=top|
* [[Juozas Ablamavičius]] – 1863 m. sukilimo dalyvis, Tautinės Vyriausybės atstovybės Paryžiuje sekretorius;
* [[Jokūbas Bachrachas]] (1824 – 18961824–1896) – litvakų rabinas ir judaizmo apologetas;
* [[Ašeras Beras]] (? – 1897) – raižytojas, mechanikos dėsnių atradėjas;
* [[Kšyštofas Buchovskis]] (g. 1969 m.) – istorijos mokslų daktaras, Balstogės universiteto profesorius;
* [[Zbignevas Cinkutis]] (1938 – 19871938–1987) – Lenkijos aktorius, režisierius ir pedagogas;
* [[Ona Dokalskaitė-Paškevičienė]] (1912 - 19991912–1999) - JAV tapytoja;
* [[Ježis Ignatovičius]] (1914 – 19971914–1997) – Lenkijos teisininkas, habilituotas mokslų daktaras ir profesorius;
* [[Halina Kairiūkštytė-Jacinienė]] (1896 - 19841896–1984) – Lietuvos dailėtyrininkė, etnografė ir dailininkė;
* [[Jonas Kairiūkštis]] (1896 - 19571896–1957) – Lietuvos akademikas, gydytojas terapeutas ir farmakologas;
|valign=top|
* [[Vytautas Kairiūkštis (1890)|Vytautas Kairiūkštis]] (1890 - 19611890–1961) – Lietuvos tapytojas, pedagogas ir dailėtyrininkas;
* [[Petras Krakauskas]] (g. 1957 m.) – Lenkijos futbolininkas, žinomas Farerų salų futbolo klubų treneris;
* [[Henrikas Kučiniskis]] (1909 – 19911909–1991) – Lenkijos akademikas, chemijos mokslų daktaras ir profesorius;
* [[Petras Maksimavičius]] (g. 1970 m.) – Lenkijos ir pasaulio lietuvių visuomenės veikėjas;
* [[Piotras Markievičius]] (g. 1973 m.) – įžymus Lenkijos irkluotojas;
* [[Aleksandras Milaševičius-Ruonis]] (1906 - 19491906–1949) – Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas;
* [[Tuvie Pinkas Šapiro]] (1845 – 19241845–1924) – litvakų rašytojas ir pedagogas;
* [[Izraelis Šapiro]] (1882 – 19571882–1957) – orientalistas ir litvakų bibliografas;
* [[Sara Šner-Nišmit]] (1913 – 20081913–2008) – litvakų kilmės Izraelio rašytoja;
* [[Ježis Šrednickis]] (1930 – 20071930–2007) – Lenkijos tapytojas;
|}
 
 
== Pramonė ==
Stambiausia miesto įmonė - pieno kombinatas ''Sejnmlek'' su sūrine ir pieno miltelių cechu. Veikia degtinės gamykla ir kelios medžio apdirbimo įmonėlės.
 
==Transportas==
 
== Nuorodos ==
* [http://pogoda.onet.pl/1,734,38,,,sejny,miasto.html Orai Seinuose (lenk.)];
* [http://www.ltnamai.sejny.pl/w-lt/19.html Internetinis puslapis apie Seinus (liet.)];
* [http://www.ausra.pl/0614/katilius.html Algomantas Katilius. Vidurinės mokyklos Seinų ir Punsko krašte];

Naršymo meniu