Seiliūnai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

VizualusVikitekstas

Inline

07:46, 23 rugsėjo 2011 versija

Seiliūnai

54°16′19″š. pl. 23°52′59″r. ilg. / 54.272°š. pl. 23.883°r. ilg.

Apskritis

Alytaus apskritis

Savivaldybė

Lazdijų rajono savivaldybė

Seniūnija

Noragėlių seniūnija

Gyventojų

160

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) 2
Vardininkas:	Seiliū́nai
Kilmininkas:	Seiliū́nų
Naudininkas:	Seiliū́nams
Galininkas:	Seiliū́nus
Įnagininkas:	Seiliū́nais
Vietininkas:	Seiliū́nuose

Seiliūnai – kaimas Lazdijų rajone, 4 km į šiaurę nuo Noragėlių, šalia kelio Alytus-Seirijai. Į vakarus nuo kaimo telkšo Obelija. Seniūnaitijos centras. Kaime yra biblioteka, parduotuvė ir laisvalaikio salė.

Istorija

Kaimo gilią senovę mena 1957 m. kasant žvyrą suardyti kapai su gausiomis įkapėmis. Pagal jas archeologai nustatė, kad čia laidoti žmonės IV–V šimtmečiais. Tokių radinių rasta dar 1968 ir 1971 m. Jie saugomi Vilniaus muziejuje. 1547-1559 m. Seiliūnai jau buvo ir priklausė Radvilų dvarui Seirijuose. Vėliau, 1688 m., kaimas atiteko Prūsijos elektoriams. Esant Prūsijos valdovų nuosavybėje, jame buvo apgyvendinta keletas šeimų vokiečių kolonistų, kurių dauguma buvo amatininkai. 1917 m. kaime gyveno – 221 žmogus.

Nepriklausomybės metais (1920 m.) Seiliūnuose įsteigta pradžios mokykla, kurią lankė Seiliūnų, Mankūnėlių. Seirijočių ir Roičių kaimo vaikai. Mokykla iš pradžių glaudėsi ūkininkų pirkiose, tačiau vėliau ūkininkas Jonas Bražinskas savo lėšomis pastatė atskirą pastatą.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1970 m. ir 2007 m.

1970 m.^sur.^[1]

1986 m.^[2]

2007 m.

232

254

160

Šaltiniai

↑ Seiliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 174 psl.
↑ Seiliūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 642

[MLTE-1] Seiliūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 174 psl.

[TLE-2] Seiliūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 642

[1]

[2]

@@ Eilutė 12: / Eilutė 12: @@
 }}
-'''Seiliūnai''' – kaimas [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], 4&nbsp;km į šiaurę nuo [[Noragėliai|Noragėlių]], šalia kelio [[Alytus]]-[[Seirijai]]. Į vakarus nuo kaimo telkšo [[Obelija]]. Seniūnaitijos centras. Kaime yra biblioteka, parduotuvė ir laisvalaikio salė.
+'''Seiliūnai''' – kaimas [[Lazdijų rajonas|Lazdijų rajone]], 4 km į šiaurę nuo [[Noragėliai|Noragėlių]], šalia kelio [[Alytus]]-[[Seirijai]]. Į vakarus nuo kaimo telkšo [[Obelija]]. Seniūnaitijos centras. Kaime yra biblioteka, parduotuvė ir laisvalaikio salė.
 == Istorija ==
-Kaimo gilią senovę mena [[1957]] m. kasant [[Žvyras|žvyrą]] suardyti kapai su gausiomis [[Įkapės|įkapėmis]]. Pagal jas archeologai nustatė, kad čia laidoti žmonės IV-V šimtmečiais. Tokių radinių rasta dar [[1968]] ir [[1971]] m. Jie saugomi Vilniaus muziejuje. [[1547]]-[[1559]] m. Seiliūnai jau buvo ir priklausė Radvilų dvarui [[Seirijai|Seirijuose]]. Vėliau, [[1688]] m., kaimas atiteko Prūsijos elektoriams. Esant Prūsijos valdovų nuosavybėje, jame buvo apgyvendinta keletas šeimų vokiečių kolonistų, kurių dauguma buvo amatininkai. 1917 m. kaime gyveno - 221 žmogus.
+Kaimo gilią senovę mena [[1957]] m. kasant [[Žvyras|žvyrą]] suardyti kapai su gausiomis [[Įkapės|įkapėmis]]. Pagal jas archeologai nustatė, kad čia laidoti žmonės IV–V šimtmečiais. Tokių radinių rasta dar [[1968]] ir [[1971]] m. Jie saugomi Vilniaus muziejuje. [[1547]]-[[1559]] m. Seiliūnai jau buvo ir priklausė Radvilų dvarui [[Seirijai|Seirijuose]]. Vėliau, [[1688]] m., kaimas atiteko Prūsijos elektoriams. Esant Prūsijos valdovų nuosavybėje, jame buvo apgyvendinta keletas šeimų vokiečių kolonistų, kurių dauguma buvo amatininkai. 1917 m. kaime gyveno – 221 žmogus.
 Nepriklausomybės metais ([[1920]] m.) Seiliūnuose įsteigta pradžios mokykla, kurią lankė Seiliūnų, Mankūnėlių. Seirijočių ir Roičių kaimo vaikai. Mokykla iš pradžių glaudėsi ūkininkų pirkiose, tačiau vėliau ūkininkas Jonas Bražinskas savo lėšomis pastatė atskirą pastatą.