Prieraslis: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

13:40, 22 rugsėjo 2011 versija

Prieraslis lenk. Przerośl

Prieraslio apylinkės

Prieraslis 54°15′07″ š. pl. 22°39′22″ r. ilg. / 54.25194°š. pl. 22.65611°r. ilg. / 54.25194; 22.65611 (Prieraslis)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Palenkės vaivadija
Apskritis	Suvalkų apskritis
Valsčius	Prieraslio valsčius

Gyventojų (2008)	829

Pašto kodas	PL 16-427

Prieraslis (lenk. Przerośl) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Prieraslio valsčiuje, Suvalkų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Kaimas yra apie 27 km į šiaurės vakarus nuo Suvalkų ir 131 km į šiaurę nuo vaivadijos centro Balstogės. Kaimas yra Vakarų Sūduvos aukštumoje. Šalia kaimo yra Kreivasis, Košcielnio ir Bočnės ežerai. Kaime gyvena istorikas ir rašytojas Bohdan Cywiński. Iš kaimo autobusai važiuoja Suvalkų, Geldapės ir Pilypavo kryptimis.

Istorija

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Kaimas įkurtas 1570 metais, o 1576 m. Steponas Batoras kaimui suteikė Magdeburgo teises. XVII a. pirmoje pusėje kaimas buvo viena iš didžiausių gyveviečių Suvalkijoje. Kaimas buvo prekybos kelyje tarp Lenkijos karalystės ir LDK. Kaime apsigyveno nemažai žydų, kurie vertėsi įvairiausia prekyba. Laikui bėgant kaimas po truputį silpo ypač po karų su Švedija, maro epidemijų ir prekybos kelių pasitraukimo labiau į pietus link Suvalkų ir Augustavo. XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje kaimas buvo dideliame pakilime ir net didesnis už Suvalkų miestą. 1870 m. kaimas prarado visas turėtas teises ir privilegijas. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai. Kaime yra išlikęs senovinis turgus prieškariniame žydų gyventame kvartale. Taip pat bažnyčia perstatyta 1948-1953 m. su išlikusia 1790 m. varpine. Kaime yra nebeveikiančios evangelikų ir Prieraslio žydų kapinės bei veikiančios katalikų kapinės.

Turgaus aikštė ir autobusų stotis
Pietinė turgaus aikštės dalis
Katalikų bažnyčia
Paminklas skirtas miesto įkurimo 400 metinėms
Fontanas kaimo parke

@@ Eilutė 23: / Eilutė 23: @@
 ==Istorija==
-Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIX a.]] šioje teritorijoje gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų tauta - [[jotvingiai]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1795]] m. kaimas priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. Kaimas įkurtas [[1570]] metais, o [[1576]] m. [[Steponas Batoras]] kaimui suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. [[XVII a.]] pirmoje pusėje kaimas buvo viena iš didžiausių gyveviečių [[Suvalkija|Suvalkijoje]]. Kaimas buvo prekybos kelyje tarp [[Lenkijos karalystė]]s ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]]. Kaime apsigyveno nemažai žydų, kurie vertėsi įvairiausia prekyba. Laikui bėgant kaimas po truputį silpo ypač po karų su Švedija, maro epidemijų ir prekybos kelių pasitraukimo labiau į pietus link [[Suvalkai|Suvalkų]] ir [[Augustavas|Augustavo]]. [[XVIII a.]] pabaigoje ir [[XIX a.]] pradžioje kaimas buvo dideliame pakilime ir net didesnis už [[Suvalkai|Suvalkų]] miestą. [[1870]] m. kaimas prarado visas turėtas teises ir privilegijas. Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] kaimas buvo priskirtas [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1975]]-[[1998]] m. priklausė [[Suvalkų vaivadija]]i. Kaime yra išlikęs senovinis turgus prieškariniame žydų gyventame kvartale. Taip pat bažnyčia perstatyta [[1948]]-[[1953]] m. su išlikusia [[1790]] m. varpine. Kaime yra nebeveikiančios evangelikų ir [[Prieraslio žydų kapinės]] bei veikiančios [[Katalikybė|katalikų]] kapinės.
+Nuo [[VIII a. pr. m. e.]] iki [[XIX a.]] šioje teritorijoje gyveno [[Lietuviai|lietuviams]] artima baltų tauta – [[jotvingiai]]. Nuo [[XIII a.|XIII]]-[[XIV a.]] iki [[1795]] m. kaimas priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]]. Kaimas įkurtas [[1570]] metais, o [[1576]] m. [[Steponas Batoras]] kaimui suteikė [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo teises]]. [[XVII a.]] pirmoje pusėje kaimas buvo viena iš didžiausių gyveviečių [[Suvalkija|Suvalkijoje]]. Kaimas buvo prekybos kelyje tarp [[Lenkijos karalystė]]s ir [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|LDK]]. Kaime apsigyveno nemažai žydų, kurie vertėsi įvairiausia prekyba. Laikui bėgant kaimas po truputį silpo ypač po karų su Švedija, maro epidemijų ir prekybos kelių pasitraukimo labiau į pietus link [[Suvalkai|Suvalkų]] ir [[Augustavas|Augustavo]]. [[XVIII a.]] pabaigoje ir [[XIX a.]] pradžioje kaimas buvo dideliame pakilime ir net didesnis už [[Suvalkai|Suvalkų]] miestą. [[1870]] m. kaimas prarado visas turėtas teises ir privilegijas. Pagal [[Lietuvos-Tarybų Rusijos taikos sutartis|1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį]] kaimas buvo priskirtas [[Lietuva|Lietuvos Respublikai]]. [[1975]]-[[1998]] m. priklausė [[Suvalkų vaivadija]]i. Kaime yra išlikęs senovinis turgus prieškariniame žydų gyventame kvartale. Taip pat bažnyčia perstatyta [[1948]]-[[1953]] m. su išlikusia [[1790]] m. varpine. Kaime yra nebeveikiančios evangelikų ir [[Prieraslio žydų kapinės]] bei veikiančios [[Katalikybė|katalikų]] kapinės.
 <gallery>