Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Ooom (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
nematau tikslo linkus dėliot į žodyninius terminus
Eilutė 4: Eilutė 4:
Keturis metus vykęs pilietinis karas susijęs su [[Baro konfederacija]], Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.
Keturis metus vykęs pilietinis karas susijęs su [[Baro konfederacija]], Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.


Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo [[pretekstas'pretekstu]] trys kaimyninės monarchijos [[Prūsijos karalystė|Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]].
Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos [[Prūsijos karalystė|Prūsija]], [[Austrija]] ir [[Rusija]] nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius [[Frydrichas II]]-asis, kuris siekė sujungti savo valdas [[Brandenburgas|Brandenburge]] ir [[Rytprūsiai|Rytprūsiuose]], kuriuos skyrė lenkų [[Pamarys]].


Padalinimo sutartys buvo sudarytos [[1772]] metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], o [[1773]] m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas [[Varšuva|Varšuvoje]].
Padalinimo sutartys buvo sudarytos [[1772]] metais [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]], o [[1773]] m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas [[Varšuva|Varšuvoje]].

20:58, 29 rugpjūčio 2006 versija

Abiejų Tautų Respublika po pirmojo padalinimo

Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.

Keturis metus vykęs pilietinis karas susijęs su Baro konfederacija, Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.

Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos Prūsija, Austrija ir Rusija nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II-asis, kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė lenkų Pamarys.

Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 metais Sankt Peterburge, o 1773 m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas Varšuvoje.