Jonas Karolis Chodkevičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:14, 19 rugsėjo 2011 versija

Jonas Karolis Chodkevičius

Chodkevičiai

Grifas su kardu (herbas)

Gimė	1560 m. Lietuva
Mirė	1621 m. rugsėjo 24 d. (~61 metai) Chotyno tvirtovė, kapas – Ostroge (Ukraina).
Tėvas	Jonas Chodkevičius
Motina	Kristina Zborovska
Sutuoktinis (-ė)	Sofija Mieleckaitė Ona Aloizė Ostrogiškė
Vaikai	su Sofija Mieleckaite: Jeronimas Krizostomas Chodkevičius Jonas Kazimieras Chodkevičius Ona Scholastika Chodkevičiūtė–Sapiegienė

Vikiteka	Jonas Karolis Chodkevičius

Jonas Karolis Chodkevičius (1560 m. Lietuvoje – 1621 m. rugsėjo 24 d., Chotyno tvirtovė, palaidotas Ostroge, Ukraina) – žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus Lietuvos–Lenkijos karo vadas (nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjas (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada)^[1].

Biografija

Jonas Karolis Chodkevičius gimė 1560 m. Lietuvoje. Mokėsi Vilniaus Akademijoje, o 1586–1589 m. kartu su broliu Aleksandru studijavo filosofiją ir teisę Bavarijoje Ingolštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Jam besimokant Vilniaus akademijoje, Steponas Batoras pastebėjo jo didelius gabumus, kai šis jį pasveikino Kolegijos vardu savo parašyta lotyniška kalba, ir jam išpranašavo: „Tikrai šis jaunuolis bus didelis karys!“^[2].

Baigęs mokslus, buvo paskirtas didžiojo kunigaikščio rūmų taurininku. Jis atsidėjo karinei literatūrai, mūšių planų bei schemų sudarinėjimui, praktiškam rūmų kariuomenės kariniam mokymui. 1595 m. numalšino kazokų maištą Ukrainoje, sėkmingai žygiavo į Moldaviją. Paskirtas lauko, vėliau – didžiuoju etmonu, 1601-1609 m. vadovavo LDK kariuomenei kovose su Švedija dėl Livonijos žemių.

Labiausiai jį išgarsino 1605 m. Kirchholmo (Salaspilio) mūšyje pasiekta triuškinanti pergalė prieš švedų karaliaus Karolio IX kariuomenę bei paskutinysis mūšis ties Chotynu (prie Dniestro, Ukraina), kuriame jo vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą^[3].

Nutraukus kovas su švedais, J. K. Chodkevičius vadovavo Lenkijos–Lietuvos kariuomenės žygiams į Maskvą.

Būdamas Žemaičių seniūnu, J. K. Chodkevičius 1602 m. Kretingoje pastatė pirmąją bažnyčią ir įkurdino vienuolius bernardinus, kuriems 1605-1617 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę bažnyčią. 1609 m. šalia Kretingos dvaro pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga XVII–XVIII a.) miestą, kuriam suteikė Magdeburgo savivaldos teisę. Skuode 1614 m. pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, kuri jo sumanymu turėjo tapti Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu. Šalia kolegijos J. K. Chodkevičiaus fundacija 1621 m. pradėta statyti jėzuitų bažnyčia.

Etmonas Chodkevičius
Chodkevičius Saląspilio mūšyje
Chodkevičius 1621 metais

Chodkevičius su žmona

Politinis postas

Prieš tai: Stanislovas Radvila II	Žemaičių seniūnas 1599–1616	Po to: vieta buvo laisva
Prieš tai: Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis	Vilniaus vaivada 1616–1621	Po to: Leonas Sapiega

Šaltiniai

↑ Genutė Kirkienė. LDK politicos elito galingieji: Chodkevičiai XV-XVI amžiuje. Vilniaus universiteto leidykla, 2008
↑ Mykolas Biržiška. Chodkevičiai. – Lietuviškoji enciklopedija, t. 5, Kaunas, 1937
↑ Antanas Tyla. Chodkevičius Jonas, Katkevičius, Katkus. – Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 4, Vilnius, 2003, p. 79-80

Mykolas Jučas. Chodkevičius, Katkevičius, Katkus, Jonas Jeronimas. – Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 1, Vilnius, 1985, p. 327.
Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009, p. 12-14.

Šablonas:Link FA

[1] Genutė Kirkienė. LDK politicos elito galingieji: Chodkevičiai XV-XVI amžiuje. Vilniaus universiteto leidykla, 2008

[2] Mykolas Biržiška. Chodkevičiai. – Lietuviškoji enciklopedija, t. 5, Kaunas, 1937

[3] Antanas Tyla. Chodkevičius Jonas, Katkevičius, Katkus. – Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 4, Vilnius, 2003, p. 79-80

[1]

[2]

[3]

@@ Eilutė 29: / Eilutė 29: @@
 Nutraukus kovas su švedais, J. K. Chodkevičius vadovavo [[Abiejų Tautų Respublika|Lenkijos–Lietuvos]] kariuomenės žygiams į [[Maskva|Maskvą]].
-Būdamas [[Žemaičių seniūnas|Žemaičių seniūnu]], J. K. Chodkevičius [[1602]] m. [[Kretinga|Kretingoje]] pastatė oirmąją bažnyčią ir įkurdino [[pranciškonai|vienuolius berardinus]], kuriems [[1605]]-[[1617]] m. pastatė [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|vienuolyną ir mūrinę bažnyčią]]. [[1609]] m. šalia [[Kretingos dvaras|Kretingos dvaro]] pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]]) miestą, kuriam suteikė
+Būdamas [[Žemaičių seniūnas|Žemaičių seniūnu]], J. K. Chodkevičius [[1602]] m. [[Kretinga|Kretingoje]] pastatė pirmąją bažnyčią ir įkurdino [[pranciškonai|vienuolius bernardinus]], kuriems [[1605]]-[[1617]] m. pastatė [[Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia|vienuolyną ir mūrinę bažnyčią]]. [[1609]] m. šalia [[Kretingos dvaras|Kretingos dvaro]] pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]]) miestą, kuriam suteikė
 [[Magdeburgo teisė|Magdeburgo savivaldos teisę]]. [[Skuodas|Skuode]] [[1614]] m. pastatė mokyklą, o [[Kražiai|Kražiuose]] įsteigė [[Kražių kolegija|jėzuitų kolegiją]], kuri jo sumanymu turėjo tapti [[Žemaičių seniūnija|Žemaičių seniūnijos]] švietimo ir kultūros židiniu. Šalia kolegijos J. K. Chodkevičiaus fundacija [[1621]] m. pradėta statyti [[Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia|jėzuitų bažnyčia]].
 <gallery>