Uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Escarbot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.5) (robotas Pridedama: ceb:Pantalan
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: az:Liman (Dəniz)
Eilutė 36: Eilutė 36:


[[ar:ميناء]]
[[ar:ميناء]]
[[az:Liman (Dəniz)]]
[[bg:Пристанище]]
[[bg:Пристанище]]
[[br:Porzh (bagoù)]]
[[br:Porzh (bagoù)]]

18:10, 9 rugsėjo 2011 versija

Apie Klaipėdos miesto dalį žr. Uostas (Klaipėda).
Klaipėdos uosto akvatorija
Nicos uostas (Prancūzija)
Danijos uoste Fridrichshafenas kraunamas laivas Holmen Carrier

Uostas – uždara ar pusiau uždara akvatorija su krantinėmis ir prieplaukomis, skirta laivams stovėti, pakrauti/iškrauti, su greta esančiais pastatais ir kitais įrenginiais. Dažniausiai uostas turi sudėtinę dalį avanuostą.

Avanuostas – sudėtinė uosto dalis, dažniausiai sukurta dirbtinai apsaugoti uosto akvatoriją, nuo bangavimo ir vandens srovių. Kitaip sakant avanuostas yra apsauginė siena (vartai) prie įplaukimo į uostą vietos. Laivai į uostą tokiu atveju plaukia tarp uosto ir avanuosto krantinių.

Klaipėdos uostas avanuosto neturi, turi apsauginį molą šiaurės vakarų kryptimi.

Kiekvienas pasaulio uostas yra unikalus ir savitas. Vieni uostai yra įrengti gamtos suformotose įlankose, kiti pastatyti dirbtinai. Šiuo požiūriu Klaipėdos uostas yra beveik natūralus, turi uždarą akvatoriją iš rytų ir vakarų saugoma pakrantėmis.

Uostų tipai

Uostai klasifikuojami pagal įvairias charakteristikas. Kokybiniu požiūriu logiškiausias skirstymas yra pagal hidrotechninius įrengimus – krantinių tipus, krantinių technines charakteristikas, krovos tipus, geografinę padėtį, savitą konstrukciją, apsauginių molų išsidėstymą, jūros vartų konstrukciją.

  • Jūrų uostais vadinami uostai, galintys priimti jūromis plaukiojančius laivus.
  • Upių uostai - uostai, kurie priima tik upėmis ir kitais vidaus vandenimis plaukiojančius laivus, pvz., baržas ir kitus mažos grimzlės laivus.
  • Žvejybos uostu vadinamas uostas, kurio uosto įrenginiai specialiai pritaikyti priimti, sandėliuoti ir paskirstyti iš žvejybinių laivų priimamą žuvį.
  • Neužšąlantys uostai yra uostai, kurių akvatorija žiemos metu neužšąla ir yra naviguojama ištisus metus.

Jūriniai uostai gigantai

  • Niujorko (JAV) – uostas, pasaulio gigantas iš kurio šakojasi visa JAV geležinkelių infrastruktūra, magistraliniai sunkvežimių keliai.
  • Pekino (Kinija) – itin greitai atliekantis krovos darbus, bei užtikrinantis saugumą. Uosto tarnybos naudoja GPS sistemą.
  • Sidnėjaus (Australija) – keleivinių lainerių sostinė. Viso pasaulio didžiausių pramoginių laivų lankymo vieta. Itin patogus uostas.
  • Tokijas (Japonija) – svarbiausias objektas Japonijoje.
  • Sankt Peterburgas (Rusija) – vienintelė vieta, kur prie Baltijos jūros prieina Rusijos pagrindinė dalis. Šis uostas dalinasi darbais su Rygos, Klaipėdos uostais.
  • Maskva (Rusija) (pasiekiama Volgos upės baseinu, Maskvos kanalu) – vienas didžiausiu vidaus vandenų uostų pasaulyje.