Plaučiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: za:Bwt
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: av:Гьуърул
Eilutė 66: Eilutė 66:
[[ar:رئة]]
[[ar:رئة]]
[[arc:ܪܐܬܐ]]
[[arc:ܪܐܬܐ]]
[[av:Гьуърул]]
[[ay:Chuyma]]
[[ay:Chuyma]]
[[az:Ağciyər]]
[[az:Ağciyər]]

15:43, 9 rugsėjo 2011 versija

Plaučių sandara

Plaučiai (lot. pulmones) – kvėpavimo sistemos organas. Išsidėstę krūtinės ląstoje ir užima jos didesnę dalį. Vieną nuo kito plaučius skiria tarpuplautis (lot. mediastinum). Plaučiai yra porinis organas. Dešinysis plautis yra didesnis už kairįjį, nes didžioji dalis širdies (maždaug 2/3) yra kairėje pusėje. Dešinysis plautis turi 3, o kairysis – 2 skiltis. Vaikų plaučiai yra šviesiai rausvos spalvos, o suaugusiųjų – tamsesni (rūkalių plaučiai yra juosvi).

Žodžio kilmė

Plaučiuose yra daug oro, kuris išlieka net ir kurį laiką po mirties – tai vienintelis nudobto ar paskersto gyvūno organas, kuris jį plaunant vandenyje neskęsdavo. Būtent dėl to kai kuriose Europos kalbose plautis vadinamas lengvu (angliškai lung – lengvas organas, rusiškai liogkoe – lengvasis), o kitose – plaukiančiu (lietuviškai plautis <- plaukti, graikiškai pleumon <- pleu- – tekėti, plaukti).

Plaučių embriologija

Kairėje matome dešiniojo plaučių viršutinės, vidurinės ir apatinės skilčių, dešinėje pusėje - kairiojo plaučio viršutinės ir apatinės skilčių formavimąsi

Gemalinio vystymosi pirmo mėnesio gale (apie trečiąją savaitę) neporinę kvėpavimo organų užuomazgos kaudalinę dalį siauras sagitalinis plyšys dalija į dvi įdubas. Tada pirminės žarnos kaudaliniame gale atsiranda plaučių išgauba (divertikulas). Gerklų srityje jis lieka susijungęs su žarna. Iš vienos įdubos formuojasi gerklos kremzlės raumenys ir raiščiai, kita dalis leidžiasi žemyn, šakojasi į bronchus, bronchioles, plinta celomo ertmėje ir apsitraukia plaučių krūtinplėvės lapeliu (tai įvyksta nuo 8-9 savaitės). Pasieninė krūtinplėvė tada iškloja besiformuojančią krūtinės ląstą. Iš bronchinį medį gaubiančios mezenchimos iki septinto mėnesio susiformuoja gerklė, kremzliniai bronchų žiedai, neruožuotieji raumenys, kraujagyslės.

Kvėpavimas įmanomas, kai dalis kvėpuojamųjų bronchiolių kubinių ląstelių virsta plokščiosiomis kvėpuojamosiomis. Iš pradžių atsiranda II tipo kvėpuojamosios ląstelės (didžiosios ląstelės), vėliau ir plokščios I tipo kvėpuojamosios ląstelės. Šios plokščiosios ląstelės sąveikaudamos su kapiliarais sudaro užuomazgines alveoles. Paskutinius du nėštumo mėnesius ir kelis metus po gimimo užuomazginių alveolių daugėja, jas išklojantis epitelis dar labiau plokštėja ir virsta kvėpuojamosiomis ląstelėmis. 7 mėnesį kapiliarai pajėgūs vykdyti per anksti gimusių naujagimių dujų apykaitą.

Plaučių anatominė ir histologinė sandara

Plaučių skeletopija (plaučiai nuspalvinti violetine spalva). Viršuje frontalinis vaizdas, apačioje- įstrižinis

Plaučių topografija ir skeletotopija

Plaučiai užpildo beveik visą krūtinės ertmę. Ligų nepažeistas sveiko žmogaus plautis laisvai esti krūtinėje, apsuptas krūtinplėve ir įsitvirtina tik šaknimi, radix pulmonis, bei plaučių raiščiu, ligamentum pulmonale.

Plaučių viršūnės iškyla virš raktikaulio ir I-jo šonkaulio apie 2-4 cm. Čia jas iš šono pridengia laiptiniai kaklo raumenys, mm. scaleni. Tai maždaug atitinka VII kaklo slankstelio keterinės ataugos galo aukštį. Nuo plaučių viršūnės tęsiasi žemyn priekinė ir užpakalinė plaučių ribos.

Plaučių ribos

  1. Užpakalinė riba tiek dešiniojo, tiek kairiojo plaučio vienoda. Ji eina per šonkaulių galvų sąnarius.
  2. Priekinės ribos kairiojo ir dešiniojo plaučio skiriasi. Dešiniojo plaučio priekinė riba leidžiasi žemyn ir įstrižai, vidurinės sagitalinės plokštumos link. Nuo krūtinkaulio rankenos ir kūno jungties leidžiasi pagal priekinė vidurinę liniją, linea mediana anterior iki maždaug VI šonkaulio. Tada pasuka į dešinę pusę ir pereina į apatinę ribą. Kairiojo plaučio priekinė riba leidžiasi nuo viršūnių truputį stačiau nei dešiniojo. Ties jungtimi tarp krūtinkaulio rankenos ir kūno nepasiekusi priekinės vidurinės linijos, linea mediana anterior pradeda leistis žemyn ir leidžiasi iki maždaug IV šonkaulio, kadangi nuo IV šonkaulio prasideda širdies įlankos kontūras, pasukusi į kairę priekinė riba tęsiasi iki vidurinės raktikaulio linijos, linea medioclavicularis. Nuo šio taško ji leidžiasi žemyn iki VI šonkaulio, pasuka į kairę ir pereina į apatinę ribą.
  3. Apatinės plaučių ribos yra beveik vienodos. Dešiniojo šonkaulio ji prasideda nuo VI šonkaulio eina įstrižai ir žemyn apjuosdama krūtinės ląstą iš priekio, šono ir užpakalio. Apatinė dešiniojo plaučio riba vedama taip: ties vidurine raktikaulio linija, linea medioclavicularis ji susikryžiuoja su VI šonkauliu, ties priekine pažasties linija, linea axillaris anterior su VII šonkauliu, ties vidurine pažasties linija, linea axillaris media su VIII šonkauliu, ties užpakaline pažasties linija, linea axillaris posterior - su IX šonkauliu, ties mentine linija, linea scapularis - su X šonkauliu, ties priešstuburinės linijos, linea paravertebralis - su IX šonkauliu ir pereina į užpakalinę ribą. Kairiojo plaučio apatinė riba yra 1-2 cm žemiau.

Apatinė vaikų plaučių riba yra maždaug per vieną šonkaulį aukščiau, negu atitinkama suaugusių žmonių plaučių riba. Be to, apatinė plaučių riba kinta priklausomai nuo kvėpavimo fazės.

Plaučių plyšiai

Dešiniojo plaučio įstrižinio plyšio, fissura obliqua projekcija eina nuo IV krūtinės slankstelio keterinės ataugos pamato pro šoninį mentės kraštą, margo lateralis scapulae, ties priekine pažastine linija, linea axillaris anterior kryžiuojasi su VI šonkauliu, o susikryžiavusi su VII šonkauliu, baigiasi ties vidurine raktikaulio linija, linea medioclavicularis.

Dešiniojo plaučio horizontalusis plyšys, fissura horizontalis nuo IV šonkaulio susikryžiavimo su priekine pažasties linija, linea axillaris anterior ir tęsiasi pagal IV šonkaulį iki krūtinkaulio.

Kairiojo plaučio įstrižinis plyšys prasideda nuo III krūtinės slankstelio keterinės ataugos pamato ir tęsiasi tolyn kaip ir dešinysis įstrižinis plyšys.

Plaučių tūriai ir talpos

Plaučių fiziologijoje bei kvėpavimo ligų diagnostikoje yra svarbi plaučių tūrių ir talpų savoka bei jų vertės. Plaučių tūriai ir talpos yra nustatinėjamos spirometru. Skiriama:

  • Kvėpuojamasis tūris - toks oro tūris, kurį žmogus iškvepia arba įkvepia vieno įkvėpimo-iškvėpimo ciklo metu, esant ramybės būsenoje. Norma- apie 0,5 L.
  • Maksimalaus įkvėpimo tūris - toks oro tūris, kurį žmogus gali papildomai (maksimaliai) įkvėpti, po įkvėpimo ramybės būsenoje. Norma- 1-3 L.
  • Įkvėpimo talpa - oro tūris, kurį galima įkvėpti po paprasto iškvėpimo. Ją sudaro kvėpuojamasis tūris ir maksimalaus įkvėpimo tūris.
  • Maksimalaus iškvėpimo tūris - toks oro tūris, kurį žmogus gali papildomai iškvėpti, po paprasto iškvėpimo. Norma- 1-2 L.
  • Iškvėpimo talpa - oro tūris, kurį galima iškvėpti po paprasto įkvėpimo. Ją sudaro kvėpuojamasis tūris ir maksimalaus iškvėpimo tūris.
  • Gyvybinė plaučių talpa - oro tūris, kurį galima maksimaliai įkvėpti po maksimalaus iškvėpimo arba maksimaliai iškvėpti po maksimalaus įkvėpimo.
  • Liekamasis tūris - oro tūris, kuris visuomet lieka plaučiuose, net po maksimalaus iškvėpimo. Dėl to plaučiai nesubliūkšta. Norma- 1-1,5L.
  • Funkcinė liekamoji talpa - oro kiekis, liekantis plaučiuose po normalaus iškvėpimo. Ją sudaro liekamasis tūris ir maksimalaus iškvėpimo tūris.
  • Bendroji plaučių talpa - oro kiekis, esantis visuose plaučiuose maksimaliai įkvėpus.

Kai kurie faktai

  • Žmogus ramybėje vidutiniškai įkvepia 16-20 kartų per minutę.
  • Miegant kvėpavimas sulėtėja (net iki 12 kartų per minutę).
  • Moterys kvepuoja dažniau.
  • Naujagimiai kvėpuoja 60-80 kartų per minutę, vaikui augant jo kvėpavimo dažnis mažėja.
  • Fizinio krūvio metu, susijaudinus, išsigandus kvėpavimas gali padažnėti iki 60 kartų per minutę.
  • Vidutiniškai ramybėje žmogus įkvepia apie 500 ml oro (apie 7 l per minutę), o per parą apie 10 000 l oro .