Smegenėlės: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Smegenėlės''' ({{la|cerebellum}})  – [[galvos smegenys|galvos smegenų]] dalis. Jos vystosi iš [[rombinės smegenys|rombinių smegenų]] pūslelės nugarinės sienos vidurio. Iš nugarinės pusės smegenėlės dengia [[pailgosios smegenys|pailgąsias smegenis]] ir [[tiltas|tiltą]]. Smegenėlių viduryje yra anksčiausiai išsivysčiusi dalis - – [[kirminas]] ({{la|vermis cerebelli}}). Iš šono nuo jo - – smegenėlių pusrutuliai ({{la|hemispheria cerebelli}}). Paviršių dengia pilkoji medžiaga, kuri sudaro smegenėlių žievę. Po ja yra baltoji medžiaga. Pjūvyje smegenėlės primena išsišakojusį medį, todėl buvo pavadintos „[[gyvybės medis|gyvybės medžiu]]“ ({{la|arbor vitae}}). Tai vienas iš svarbiausių judesių koordinacijos centrų.

Smegenėlės, ''cerebellum'', yra didžiausia užpakalinių smegenų dalis, užpildanti užpakalinę [[kaukuolė|smegeninės duobę]] ir esanti dorsaliau [[pailgosios smegenys|pailgųjų smegenų]] ir [[vidurinės smegenys|keturkalnio]]. Sudarytos iš vidurinės neporinės dalies - – kirmino, vermis cerebelli, kuris susijęs su [[raumenys|raumenų]] tonuso, [[pusiausvyra|pusiausvyros]] palaikymu, turi reikšmę [[akis|akių]] judesiams ir porinių dalių  – smegenėlių pusrutulių, ''hemispheria cerebelli'', kurie yra susiję su [[kalba]], tikslingais judesiai, labai svarbūs išmokimui. Sveria apie 150 g. Jose yra viršutinis ir apatinis paviršiai, kuriuos vieną nuo kito atskiria priekinis ir užpakalinis kraštai, ''margo anterior et margo posterior''. Užpakaliniu kraštu eina smegenėlių horizontalinis plyšys, ''fissura horizontalis cerebelli''.

Smegenėlių paviršius išraižytas gausių lygiagrečių plyšių, ''fissurae cerebelli'', skiriančių ilgus siaurus smegenėlių vingius, vadinamus smegenėlių lapais, ''filia cerebelli''. Smegenėlių lapai jungiasi į skilteles. Smegenėlių plyšiai nuo pusrutulių nenutrūkstamai pereina ant kirmino paviršiaus ir jį padalija į nedideles skilteles. Kiekvieną kirmino skiltelę atitinka pusrutulių skiltelių pora. Visos šios skiltelės, kurių priskaičiuojama iki dešimties, turi savo pastovią formą, padėtį ir atskirus pavadinimus.

* Priekinę smegenėlių skiltį, ''lobus cerebelli anterior'' (kirmino II-VII–V, smegenėlių pusrutulių HI-HV skiltelės)  – [[apatinės galūnės|apatinių]] ir [[viršutinės galūnės|viršutinių galūnių]] propriorecepcnio jutimo smegenėlinis centras.

* Užpakalinę smegenėlių skiltį, ''lobus cerebelli posterior'' (kirmino VI-IXVI–IX ir pusrutulių HVI- HIX sklitelės)  – somatomotorinės sitemos tvarkančios valingą [[judėjimas|judėjimą]] sudėtinė dalis.

* Smegenėlių kojyčių  – jungiančių abi dalis.

Smegenėlių paviršių dengia [[pilkoji medžiaga]], kuri sudaro smegenėlių žievę, ''cortex cerebelli''. Pilkosios medžiagos yra ne tik žievėje, bet ir [[baltoji medžiaga|baltosios medžiagos]] viduje, kur ji sudaro smegenėlių porinius branduolius. Kirmino viduje, apsuptas baltosios medžiagos sluoksniu yra šelmeninis branduolys, ''nucleus fastigii''. Pusrutulių baltojoje medžiagoje yra stambus dantytasis branduolys, ''nucleus dentatus''. O medialiau nuo jo - – kamštinis branduolys, ''nucleus emboliformis'' ir rutulinis branduolys, ''nucleus globosus''.

Vyrauja smulkaus kūno, didelį branduolį turintys neuronai, vadinami grūdėtaisiais. Jų dendritai sąveikauja su į žievę ateinančiomis skaidulomis. Šie aksodentritų ryšiai panašūs į kamuolėlius, todėl vadinami smegenėlių glomerulais. Grūdėtųjų neuronų aksonai eina į išorinį bei vidinį žievės sluoksnius ir sąveikauja su šių sluoksnių neuronų dendritais. Per šiuos ryšius glūdėtieji neuronai perduoda į žievę ateinančių skaidulų jaudinamąjį poveikį. Grūdėtajame sluoksnyje yra slopinamosios funkcijos žvaigždinių neuronų. Vieni iš jų turi trumpus, kiti - – ilgus aksonus. Trumpųjų aksonų žvaigždinių neuronų dendritai eina į žievės išorinį sluoksnį ir sąveikauja su čia atėjusių grūdėtųjų neuronų aksonais. Žvaigždinių neuronų trumpi aksonai baigiasi glomeruluose, todėl žvaigždiniai neuronai gali blokuoti samaninių skaidulų signalų perdavimą grūdėtiesiems neuronams. Jų labai šakoti dendritai baigiasi grūdėtajame sluoksnyje, o aksonai eina į smegenėlių baltąją medžiagą ir formuoja asociacinius laidus. Grūdėtajame sluoksnyje yra ir šeivinių neuronų. Jų dendritai šakojasi šiame ir Purkinė ląstelių sluoksniuose, o aksonai nueina į baltąją medžiagą.

Į visus smegenėlių žievės sluoksnius ateina noradrenerginių skaidulų iš melsvosios dėmės, ''locus ceruleus'', branduolių, dopaminerginių skaidulų - – iš juodosios medžiagos, ''substantia nigra'' , ir serotoninerginių - – iš siūlės branduolių. Šios skaidulos moduliuoja smegenėlių žievės neuronų aktyvumą.

Smegenėlių baltoji medžiaga, užpildanti vidų, sudaryta iš asociacinių, komisūrinių ir projekcinių skaidulų. Asociacinės skaidulos jungia tos pačios pusės pusrutulių atskiras skilteles ir skiltis, o komisūrinės  – priešingų pusių atitinkamas dalis. Vienas iš svarbiausių laidų yra nugarinis smegenėlių laidas, ''tractus spinocerebellaris''. Jis sudarytas iš skaidulų, kuriomis propriorecepcinė informacija iš galūnių [[Raumuo|raumenų]] ir [[Sąnarys|sąnarių]] perduodama į smegenėles. Ši informacija panaudojama tikslių judesių koordinacijai. Yra trys šios informacijos perdavimo į smegenėles keliai: užpakalinis ir priekinis nugarinis smegenėlių laidai ir pleištinio branduolio smegenėlių skaidulos. Nugarinių smegenėlių laidai propriorecepciniai signalai perduodami iš liemens ir apatinės kūno dalies. Projekcinės skaidulos įeina į aferentinių ir eferentinių laidų sudėtį. Šie laidai sudaro tris poras smegenėlių kojyčių.

* Užpakalinio nugaros smegenų-smegenėlių laidas, ''tractus spinocerebellaris posterior''  – prasideda iš nugaros smegenų VII plokštelės, nugarinio branduolio ''nucleus dorsalis'', neuronų, gaunančių signalus iš raumenų verpsčių, sausgyslinių Goldžio receptorių, sanarių receptorių ir nedaug iš odos lietimo bei spaudimo mechanoreceptorių. Šio laido skaidulų pradžia sudaro baltosios medžiagos lauką šoninio pluošto užpakalinės dalies pakraštyje. Per apatines smegenėlių kojytes laidas įeina į smegenėles ir pasibaigia tos pačios pusės kirmino branduoliuose.

* Alyvos-smegenėlių laidas, ''tractus olivocerebellaris''  – panašios projekcijos (ateina vijoklinės skaidulos);

* Pusiausvyros organo-smegenėlių laidas, ''tractus vestibulocerebellaris''  – eina per apatines smegenėlių kojytes į smegenėlių skiautės ir mazgelio skiltį. Laidą sudaro prieangio mazgo ir pusiausvyros nervo branduolių neuronų skaidulos. Šiuo laidu į smegenėles ateina statokinetinė informacija iš vidinės ausies plėvinio labirinto ir pusiausvyros nervo branduolių;

* Tinklinio darinio-smegenėlių laidas, ''tractus reticulocerebellaris''  – jį sudaro smegenų kamieno tinklinio darinio šoninės grupės branduolių skaidulos, kurios ateina apatinėmis smegenėlių kojytėmis.

* Smegenėlių-tinklinio darinio laidas, ''tractus cerebelloresticularis''  – sunjungia smegenėlių branduolius su tilto ir pailgųjų smegenų tinklinio darinio branduoliais. Nedaug šio laido skaidulų nusileidžia ir į nugaros smegenų tinklinį darinį;

Vidurinės smegenėlių kojytės, ''pedunculi cerebellares medii'', yra stambiausios ir jungia [[Tiltas (smegenys)|tiltą]] su smegenėlėmis. Jas sudaro vien tik aferentiniai laidai. Tai  – tiltinės smegenėlių skaidulos, ''fibrae pontocerebellares'', kurios prasideda nuo tilto pamato branduolių neuronų. Didesnė šių skaidulų dalis pasibaigia smegenėlių užpakalinėje skiltyje. Į smegenėlių kirmino žievę skaidulos ateina iš abiejų tilto branduolių pusių, o į pusrutulių žievę  – iš priešingos pusės.

* Priekinis nugaros smegenų-smegenėlių laidas, ''tractus spinocerebellaris anterior''  – prasideda iš nugaros smegenų VI ir VII plokštelių, pamatinio ir nugarinio branduolių, ''nucleus basilaris et dorsalis'', juosmeninių ir kryžmeninių segmentų atkarpoje. Jo skaidulos pereina į priešingą pusę, sudaro baltosios medžiagos lauką šoninio pluošto dalies pakraštyje, į šoną nuo šoninio nugarinio gumburo laido. Šis laidas eina pailgųjų smegenų bei tilto dangčiu ir per viršutines smegenėlių kojytes, dar kartą persikryžiavęs, pasibaigia tos pačios pusės kirmino branduoliuose.

* Keturkalnio-smegenėlių laidas, ''tractus tectocerebellaris''  – jungia požievinius klausos ir regos centrus su smegenėlėmis.

Smegenėles maitina vertebrobaziliarinio baseino kraujagyslės. Nuo slankstelinės arterijos (a. vertebralis) atsišakoja apatinė užpakalinė smegenėlių arterija, ''a. cerebelli inferior posterior'', kuri prasideda netoli smegenų tilto. Ši arterija maitina šoninį pailgųjų smegenų paviršių, smegenėlių kirminą ir apatinį smegenėlių paviršių.

# R. Stropus, V. Vaičekauskas, J. Tutkuvienė, N. Pauža, D. H. Paužienė, A. Dabužinskienė, V. Gedrimas, V.Aželis, G.-H. Schumacher "Žmogaus„Žmogaus [[anatomija]] 2"2“, [[KMU]] leidykla, [[Kaunas]] 2007  m. ISBN 978-9955-15-099-2

# S. Pavilionis, E. Burneckis, V. Gavelis, R. Mikėnienė, R. Stropus, K. Tamašauskas, A. Urbonas, S. Žvirdauskas "Žmogaus„Žmogaus [[anatomija]]"“, leidykla "Mokslas"„Mokslas“, [[Vilnius]] 1984  m.

# A. Vitkus, K. Baltrušaitis, A. Valančiūtė, A. Vitkus, J. Žukienė "Žmogaus„Žmogaus [[histologija]]"“, [[KMU]] Spaudos ir leidybos centro leidykla, [[Kaunas]] 2003  m. ISBN 9955-479-82-5

# [[Egidijus Kėvelaitis|E.Kėvelaitis]], M. Illert, H. Hultborn ir kt. "Žmogaus„Žmogaus [[fiziologija]]"“, [[KMU]] leidykla, [[Kaunas]] 2006  m. ISBN 978-9955-15-091-6