Gedrosija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Panaikinta kategorija "Pakistano istorija"; Pridėta kategorija "Pakistano istoriniai regionai" (naudojant HotCat) |
|||
Eilutė 37: | Eilutė 37: | ||
[[Kategorija:Sasanidų imperijos satrapijos]] |
[[Kategorija:Sasanidų imperijos satrapijos]] |
||
[[Kategorija:Senovės Irano regionai]] |
[[Kategorija:Senovės Irano regionai]] |
||
[[Kategorija:Pakistano |
[[Kategorija:Pakistano istoriniai regionai]] |
||
[[ca:Gedròsia]] |
[[ca:Gedròsia]] |
19:01, 3 rugsėjo 2011 versija
Senovės Irano regionas Gedrosija | |
---|---|
Vaizdas:Makran2.jpg | |
Šalis | Pietų Iranas ir Pakistanas |
Tautos | Brahujai, Puštunai |
Valstybės | Parataradža (I-III a.) |
Miestai | Pura |
Senovės Irano regionai: Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija |
Gedrosija (senovės gr. Gedrosia), kitaip Maka – senovinis regionas dabartiniame pietų Irane ir Pakistane (atitinka šių valstybių Beludžistano provincijas). Iš šiaurės jį supo Drangiana, Arachosija ir dykumos, iš vakarų - Persija, o iš pietų - Arabijos jūra.
Islamo laikais iš Gedrosijos susiformavo Makranas ir Beludžistanas.
Geografija
Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemia nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą.
Istorija
Senieji gyventojai
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo mundai, o apie 4000 m. pr. m. e. į šias teritorijas atėjo dravidai. Jie apgyvendino regioną. Apie 2000 m. pr. m. e. čia iš šiaurės atėjo iranėnai, kurie pamažėle išstūmė dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais brahujais.
Iranėnai suformavo puštunų protėvius, kurie graikų ratuose buvo įvardijami kaip Paraitakenoi. Puštunai iš šių vietų išsikels į šiaurę tik II tūkstantmetyje, stumiami beludžių, kurie ir yra pagrindiniai dabartinio Beludžistano gyventojai.
Persų ir graikų valdymas
VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko Achemenidų imperijai ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos.
Po neilgo Seleukidų valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip indo-skitai ir indo-partai. Nuo I a. čia susiformavo atskira vietinė valstybė, kurios valdovai indų tekstuose vadinami Parataradža (Pāratarāja). Ji egzistavo iki III a., kol ją nukariavo Sasanidai. Šie krašte įkūrė Mokrano satrapiją.
Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo arabai, kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų seldžiukų, iš vakarų regioną apgyvendino beludžiai, kurie davė regionui naują vardą - Beludžistanas.
|