Privatusis kapitalas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CEO (aptarimas | indėlis)
CEO (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 4: Eilutė 4:


Privataus kapitalo investicijos daromos reliatyviai trumpam laikotarpiui – planuojant „išėjimą“ iš įmonės po 3–8 metų. Dėl tokio savo pobūdžio privataus kapitalo fondai suaktyvina įmonių įsigijimų ir pardavimų rinką. Dažniausiai bendrovę įsigiję privataus kapitalo fondai ją restruktūrizuoja, pertvarko – parduoda nereikalingą turtą, atskiria nepagrindinius verslus, o gautas lėšas panaudoja įmonei įsigyti pasiskolintoms lėšoms grąžinti. Dažnai privataus kapitalo fondai kartu atsiveda samdytus specialistus, kurie prisideda prie įsigytos įmonės valdymo ir veiklos vystymo.<ref name="Versus">[http://finansai.eversus.lt/naujienos/189 Versus – Naujieji kapitalizmo karaliai]</ref>
Privataus kapitalo investicijos daromos reliatyviai trumpam laikotarpiui – planuojant „išėjimą“ iš įmonės po 3–8 metų. Dėl tokio savo pobūdžio privataus kapitalo fondai suaktyvina įmonių įsigijimų ir pardavimų rinką. Dažniausiai bendrovę įsigiję privataus kapitalo fondai ją restruktūrizuoja, pertvarko – parduoda nereikalingą turtą, atskiria nepagrindinius verslus, o gautas lėšas panaudoja įmonei įsigyti pasiskolintoms lėšoms grąžinti. Dažnai privataus kapitalo fondai kartu atsiveda samdytus specialistus, kurie prisideda prie įsigytos įmonės valdymo ir veiklos vystymo.<ref name="Versus">[http://finansai.eversus.lt/naujienos/189 Versus – Naujieji kapitalizmo karaliai]</ref>

Kita vertus, investicinių fondų struktūros (ypač vadinamųjų rizikos kapitalo fondų ({{en|venture capital fund}})), duodančios ne tik finansų, bet ir vadybinį potencialą, gali būti kaip alternatyvos bankų finansavimui. Kartu su finansiniu investuotoju savininkas dalijasi ir valdymą, ir, aišku, pelną – toks modelis ypač aktualus vidutiniam verslui. Tai vienas iš rizikos valdymo mechanizmų. Dažnai finansiniai investuotojai padeda sudėlioti strategiją, padidina verslo našumą, mat ateina į kompaniją turėdami savo žinių ir patirties, kaip tą padaryti. Be to, išeidamos sugeba padidinti verslo vertę, rasti investuotojų. Savo ruožtu investuotojai į įmonę, kurioje keletą metų buvo rimtas privataus kapitalo fondas, žiūri kaip į solidesnę. Tai kaip ir papildoma garantija investuotojui.<ref name="Versus"></ref>


== Investicijų ypatumai ==
== Investicijų ypatumai ==

13:17, 2 rugsėjo 2011 versija

Šablonas:Finansai 2

Privatusis kapitalas (angl. Private equity) – plačiąja prasme privačiu kapitalu (angl. private equity) vadinami nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriais nėra prekiaujama vertybinių popierių rinkoje. Tačiau šiuo metu privataus kapitalo terminu dažniausiai vadinami du tarpusavyje daugiau ar mažiau susiję verslai. Vieno jų, rizikos kapitalo (angl. venture capital), atstovai finansuoja mažas bendroves, pradedančias savo verslą, dažnai informacinių technologijų ar kitoje sparčiau augančioje srityje. Antrojo, svertinio išpirkimo (angl. Leveraged Buyout, LBO) verslo, atstovai įsigyja jau veikiančių bendrovių, turinčių stabilius pinigų srautus.[1]

Privataus kapitalo investicijos daromos reliatyviai trumpam laikotarpiui – planuojant „išėjimą“ iš įmonės po 3–8 metų. Dėl tokio savo pobūdžio privataus kapitalo fondai suaktyvina įmonių įsigijimų ir pardavimų rinką. Dažniausiai bendrovę įsigiję privataus kapitalo fondai ją restruktūrizuoja, pertvarko – parduoda nereikalingą turtą, atskiria nepagrindinius verslus, o gautas lėšas panaudoja įmonei įsigyti pasiskolintoms lėšoms grąžinti. Dažnai privataus kapitalo fondai kartu atsiveda samdytus specialistus, kurie prisideda prie įsigytos įmonės valdymo ir veiklos vystymo.[2]

Kita vertus, investicinių fondų struktūros (ypač vadinamųjų rizikos kapitalo fondų (angl. venture capital fund)), duodančios ne tik finansų, bet ir vadybinį potencialą, gali būti kaip alternatyvos bankų finansavimui. Kartu su finansiniu investuotoju savininkas dalijasi ir valdymą, ir, aišku, pelną – toks modelis ypač aktualus vidutiniam verslui. Tai vienas iš rizikos valdymo mechanizmų. Dažnai finansiniai investuotojai padeda sudėlioti strategiją, padidina verslo našumą, mat ateina į kompaniją turėdami savo žinių ir patirties, kaip tą padaryti. Be to, išeidamos sugeba padidinti verslo vertę, rasti investuotojų. Savo ruožtu investuotojai į įmonę, kurioje keletą metų buvo rimtas privataus kapitalo fondas, žiūri kaip į solidesnę. Tai kaip ir papildoma garantija investuotojui.[2]

Investicijų ypatumai

Visos privataus kapitalo investicijos turi tam tikrų panašumų:[1]

  • privataus kapitalo lėšas dažnai sudaro turtingų šeimų ar asmenų, universitetų fondų, pensijų fondų lėšos, patikėtos privataus kapitalo bendrovei ar fondui fiksuotam (iki 10 metų) laikotarpiui;
  • privataus kapitalo bendrovės ar fondai paprastai įsigyja akcijų kiekius, leidžiančius priimti svarbiausius bendrovės valdymo sprendimus;
  • tobulinamas įsigytos bendrovės valdymas ir įvairiais būdais didinamas pelningumas;
  • privataus kapitalo bendrovės investuoja fiksuotam laiko tarpui, paprastai trunkančiam nuo 3 iki 10 metų;
  • privataus kapitalo investicijų pelnas paprastai gaunamas parduodant bendrovę ar jos dalį (angl. exit) už didesnę kainą, nei įmonė buvo įsigyta. Neretai tai daroma pasitelkiant vertybinių popierių rinką pirminio akcijų platinimo būdu.

Sandorių rūšys

Pagal sandorio struktūrą privataus kapitalo sandoriai gali būti skirstomi į dvi pagrindines grupes:[2]

  1. Išpirkimo sandoriai (angl. buy-out): finansuojami paskolomis (angl. leveraged buyout, LBO), vykdomi vadovybės (angl. management buyout, MBO) ir kt.
  2. Rizikos kapitalo sandoriai (paprastai konkretiems projektams finansuoti): plėtros finansavimas (angl. expansion capital); pradinis finansavimas (angl. start-up capital).

Investavimo taktikos

Rizikos kapitalas daugiausiai investuojamas į nelistinguojamas, dažnai naujai kuriamas įmones. Taip pat rizikos kapitalas gali būti ir kitų įmonių veiklos finansavimo šaltinis.

Svertinio išpirkimo atveju skolinamasi lėšų iš banko ar paskolų kapitalo rinkos dalyvių. Svari įmonės įsigijimo kainos dalis padengiama skolintomis lėšomis, tokiu būdu investicija tampa svertinė (angl. leveraged).

Plėtros kapitalas investuojamas į santykinai brandžias bendroves linkusias išlaikyti savo vadovybę. Plėtros kapitalas leidžia joms prisitraukti papildomo kapitalo savo verslo plėtrai. Tokiu būdu jos gali užkariauti naujas rinkas ar finansuoti stambios įmonės įsigijimą už skolintas lėšas.

Tai investicijos į įmones turinčias finansinių sunkumų.

Tai Investicijos į antrinį įmonės kreditavimą.

Instituciniai investuotojai tokie kaip fondų fondai investuoja savo lėšas į privataus kapitalo bendroves.

Gretutinės investavimo strategijos

Stambiausios įmonės

Blackstone“ būstinė Niujorke. Ji yra stambiausia privataus kapitalo bendrovė pasaulyje. „Blackstone“ yra patikėta valdyti $159 mlrd. USD vertės turtas.[3]

Didžiausos privataus kapitalo bendrovės pasaulyje, pagal „Private Equity International“ duomenis:[4]

Užimta vieta Įmonės pavadinimas Centrinė būstinė Kapitalo pritraukė 2011 m.
($ Mlrd.)
1 TPG Capital Jungtinės Amerikos Valstijos Fortvortas $ 50,55
2 Goldman Sachs Capital Partners Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas $ 47,22
3 The Carlyle Group Jungtinės Amerikos Valstijos Vašingtonas $ 40,54
4 Kohlberg Kravis Roberts Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas $ 40,21
5 The Blackstone Group Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas $ 36,42
6 Apollo Management Jungtinės Amerikos Valstijos Niujorkas $ 33,81
7 Bain Capital Jungtinės Amerikos Valstijos Bostonas $ 29,4
8 CVC Capital Partners Jungtinė Karalystė Londonas $ 25,07
9 First Reserve Corporation Jungtinės Amerikos Valstijos Grinvičas $ 19,06
10 Hellman & Friedman Jungtinės Amerikos Valstijos San Franciskas $ 17,20

Literatūra

  • Guy Fraser-Sampson. Private Equity as an Asset Class. 2007 m.

Nuorodos

Išnašos