Estai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: lbe:Эстон
LaaknorBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: da:Estere
Eilutė 41: Eilutė 41:
[[cv:Эстонсем]]
[[cv:Эстонсем]]
[[cy:Estoniaid]]
[[cy:Estoniaid]]
[[da:Estere]]
[[de:Esten]]
[[de:Esten]]
[[en:Estonians]]
[[en:Estonians]]

06:53, 1 rugsėjo 2011 versija

Estai
Gyventojų skaičius 1 100 000
Populiacija šalyse Estija:
  930 219

Švedija:
  25 000
Kanada:
  30 000
JAV:
  25 034
Rusija:
  28 113
Suomija:
  10 000

Kalba (-os) estų, veru
Religijos liuteronybė, ateizmas
Giminingos etninės grupės eilės tvarka artimiausi: vodai, lyviai, suomiai, ižorai, karelai, vepsai
Estai nacionaliniais kostiumais

Estai (est. Eestlased) – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams. Gyvena daugiausia Estijoje ir kalba estų kalba. Nors tradiciškai estai grupuojami su Baltijos šalimis - Latvija ir Lietuva - iš tiesų jie lingvistiškai ir etniškai nesusiję.

Istorija

Priešistoriniai laikai

Estijos teritorijoje žmonės pirmą kartą apsigyveno prieš 10 000 metų, kai iš ten pasitraukė ledynas. Nors nėra tiksliai žinoma kokia kalba kalbėjo pirmieji gyventojai, tačiau manoma, kad finougrų kalbos atstovai, iš kurių kilo dabartinė estų kalba, ten atsikėlė prieš 5000 metų[1] Kita vertus, kai kurie lingvistai mano, kad finougrai į šią teritoriją atsikėlė tik ankstyvajame bronzos amžiuje, 1800 m. pr. m. e.[2][3]

Maždaug iki XIX amžiaus vidurio, estai save vadino Maarahvas tautovardžiu, kas reikštų - žemės žmonės. Ir tik nuo XIX amžiaus antrosios pusės, estai save ėmė vadintis dabar mums visiems žinomu eestlased (estai) tautovardžiu. Pavadinimas Eesti, arba Estija, siejamas su Aesti (aisčiai), kurį 98 m. panaudojo romėnų istorikas Tacitas, įvardindamas tautas, gyvenančias į šiaurės rytus nuo Vyslos.

Skaityti daugiau

Šaltiniai

  1. Virpi Laitinena et al. (2002), Y-Chromosomal Diversity Suggests that Baltic Males Share Common Finno-Ugric-Speaking Forefathers, Human Heredity, pages 68-78,
  2. Petri Kallio 2006: Suomalais-ugrilaisen kantakielen absoluuttisesta kronologiasta. — Virittäjä 2006. (With English summary).
  3. Häkkinen, Jaakko 2009: Kantauralin ajoitus ja paikannus: perustelut puntarissa. – Suomalais-Ugrilaisen Seuran Aikakauskirja 92. http://www.sgr.fi/susa/92/hakkinen.pdf


Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas estai