Estai: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.6.4) (robotas Pridedama: lbe:Эстон |
S robotas Pridedama: da:Estere |
||
Eilutė 41: | Eilutė 41: | ||
[[cv:Эстонсем]] |
[[cv:Эстонсем]] |
||
[[cy:Estoniaid]] |
[[cy:Estoniaid]] |
||
[[da:Estere]] |
|||
[[de:Esten]] |
[[de:Esten]] |
||
[[en:Estonians]] |
[[en:Estonians]] |
06:53, 1 rugsėjo 2011 versija
Estai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | 1 100 000 |
Populiacija šalyse | Estija: 930 219 Švedija: |
Kalba (-os) | estų, veru |
Religijos | liuteronybė, ateizmas |
Giminingos etninės grupės | eilės tvarka artimiausi: vodai, lyviai, suomiai, ižorai, karelai, vepsai |
Estai (est. Eestlased) – tauta, priklausanti finougrų šeimos finų grupei; artimi suomiams. Gyvena daugiausia Estijoje ir kalba estų kalba. Nors tradiciškai estai grupuojami su Baltijos šalimis - Latvija ir Lietuva - iš tiesų jie lingvistiškai ir etniškai nesusiję.
Istorija
Priešistoriniai laikai
Estijos teritorijoje žmonės pirmą kartą apsigyveno prieš 10 000 metų, kai iš ten pasitraukė ledynas. Nors nėra tiksliai žinoma kokia kalba kalbėjo pirmieji gyventojai, tačiau manoma, kad finougrų kalbos atstovai, iš kurių kilo dabartinė estų kalba, ten atsikėlė prieš 5000 metų[1] Kita vertus, kai kurie lingvistai mano, kad finougrai į šią teritoriją atsikėlė tik ankstyvajame bronzos amžiuje, 1800 m. pr. m. e.[2][3]
Maždaug iki XIX amžiaus vidurio, estai save vadino Maarahvas tautovardžiu, kas reikštų - žemės žmonės. Ir tik nuo XIX amžiaus antrosios pusės, estai save ėmė vadintis dabar mums visiems žinomu eestlased (estai) tautovardžiu. Pavadinimas Eesti, arba Estija, siejamas su Aesti (aisčiai), kurį 98 m. panaudojo romėnų istorikas Tacitas, įvardindamas tautas, gyvenančias į šiaurės rytus nuo Vyslos.
Skaityti daugiau
Šaltiniai
- ↑ Virpi Laitinena et al. (2002), Y-Chromosomal Diversity Suggests that Baltic Males Share Common Finno-Ugric-Speaking Forefathers, Human Heredity, pages 68-78,
- ↑ Petri Kallio 2006: Suomalais-ugrilaisen kantakielen absoluuttisesta kronologiasta. — Virittäjä 2006. (With English summary).
- ↑ Häkkinen, Jaakko 2009: Kantauralin ajoitus ja paikannus: perustelut puntarissa. – Suomalais-Ugrilaisen Seuran Aikakauskirja 92. http://www.sgr.fi/susa/92/hakkinen.pdf
|