Baškirai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: av:Башкирал
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Šalinama: udm:Башкыръёс (missing)
Eilutė 72: Eilutė 72:
[[tr:Başkurtlar]]
[[tr:Başkurtlar]]
[[tt:Башкортлар]]
[[tt:Башкортлар]]
[[udm:Башкыръёс]]
[[uk:Башкири]]
[[uk:Башкири]]
[[zh:巴什基爾人]]
[[zh:巴什基爾人]]

03:19, 1 rugsėjo 2011 versija

Baškirai
Baškirai XIX a.
Baškirai XIX a.
Gyventojų skaičius ~1 750 000
Populiacija šalyse Rusija Rusija:
1 673 389

Uzbekija Uzbekija:
49 000
Kazachstanas Kazachstanas:
23 224
Tadžikija Tadžikija:
9 200

Kalba (-os) baškirų, rusų
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės totoriai, kt. kipčiakai

Baškirai (Башҡорттар) – Rytų Europos tauta. Gyvena daugiausia Rusijoje, pietų Urale ir jo priekalnėse (Baškortostane, Čeliabinsko, Orengurgo, Tiumenės, Sverdlovsko srityse, Permės krašte ir kt.). Tarybiniais metais nemažai baškirų apsigyveno Vidurinėje Azijoje, Ukrainoje. Populiacija – 1,75 mln. žmonių. Kalba tiurkų kalboms priskiriama baškirų kalba, dažnai vartoja rusų, totorių kalbas. Baškirai turi europidų ir mongolidų rasių bruožų (gyvena jų arealų sandūroje).

Kultūra

Baškirai tradiciškai vertėsi klajokline gyvulininkyste (arkliai, avys, galvijai, kupranugariai), užsiima žemdirbyste (linai, kanapės, javai, grikiai, daržovės). Nuo XVI–XIX a. tapo sėslūs, nuo XX a. vid. dirba pramonės įmonėse, paslaugų sferoje, žemės ūkyje. Tradiciniai amatai: kilimų audimas, tekstilė, odininkystė, medžio drožyba, metalurgija.

Tradicinė baškirų gyvenvietė – aūlas. Baškirų būstai buvo skirtingi priklausomai nuo gyvenamosios vietos: rytuose – veltiniu dengtos jurtos, stepėje – plūkto molio, mišku zonoje – apvalių rąstų namai. Tradicinė šeima monogaminė, tačiau bajai ir dvasininkai turėdavo po 2-3 žmonas. Buvo paplitęs leviratas[1].

Tradicinis baškirų tikėjimas buvo šamanistinis, tačiau X-XIII a. priėmė islamą.

Istorija

Baškirų raiteliai, XIX a.

Baškirų kilmė mišri: susidarė greičiausiai iš tiurkų genčių, nors formavimesi dalyvavo ir ugrų gentys. IX a. dalis baškirų kartu su madjarais patraukė į vakarus. Arabų šaltiniuose minimi nuo X-XIII a. (plačiai aprašė Ibn Fadlanas). XIII a. arabų minima, kad baškirai, priėmę islamą, gyveno pietų Vengrijoje, jų sostinė buvo Keratas. Jie sudarė vengrų kavalerijos pagrindą. XIII a. Uralo baškirus užkariavo mongolai, vėliau baškirai tapo Mongolijos imperijos kariais. 1391 m. kartu su totoriais kovojo prieš mongolus. Vėliau buvo užkariauti rusų (daug kartų buvo surengę sukilimus), tapo kazokų armijų nariais.

Šaltiniai

  1. Baškirai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002