Privatusis kapitalas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Eilutė 21: | Eilutė 21: | ||
== Investavimo taktikos == |
== Investavimo taktikos == |
||
* [[Rizikos kapitalas]] ({{en| |
* [[Rizikos kapitalas]] ({{en|venture capital}}); |
||
Rizikos kapitalas daugiausiai investuojamas į nelistinguojamas, dažnai naujai kuriamas įmones. Taip pat rizikos kapitalas gali būti ir kitų įmonių veiklos finansavimo šaltinis. |
|||
* [[Svertinis išpirkimas]] ({{en| |
* [[Svertinis išpirkimas]] ({{en|leveraged buyout, LBO}}); |
||
Svertinio išpirkimo atveju skolinamasi lėšų iš banko ar paskolų kapitalo rinkos dalyvių. Svari įmonės įsigijimo kainos dalis padengiama skolintomis lėšomis, tokiu būdu investicija tampa svertinė (angl. leveraged). |
|||
* [[Plėtros kapitalas]] ({{en| |
* [[Plėtros kapitalas]] ({{en|growth capital}}); |
||
Plėtros |
Plėtros kapitalas investuojamas į santykinai brandžias bendroves linkusias išlaikyti savo vadovybę. Plėtros kapitalas leidžia joms prisitraukti papildomo kapitalo savo verslo plėtrai. Tokiu būdu jos gali užkariauti naujas rinkas ar finansuoti stambios įmonės įsigijimą už skolintas lėšas. |
||
* [[Nuvertėjas kapitalas]] ({{en| |
* [[Nuvertėjas kapitalas]] ({{en|distressed and special situations}}); |
||
Tai investicijos į įmones turinčias finansinių sunkumų. |
Tai investicijos į įmones turinčias finansinių sunkumų. |
||
* [[Mezaninas]] ({{en| |
* [[Mezaninas]] ({{en|mezzanine capital}}); |
||
Tai Investicijos į antrinį įmonės kreditavimą. |
Tai Investicijos į antrinį įmonės kreditavimą. |
||
* [[Antrinės investicijos]] ({{en| |
* [[Antrinės investicijos]] ({{en|secondaries}}); |
||
Instituciniai investuotojai tokie kaip [[fondų fondai]] investuoja savo lėšas į privautaus kapitalo bendroves. |
Instituciniai investuotojai tokie kaip [[fondų fondas|fondų fondai]] investuoja savo lėšas į privautaus kapitalo bendroves. |
||
== Gretutinės investavimo strategijos == |
== Gretutinės investavimo strategijos == |
17:21, 30 rugpjūčio 2011 versija
Privatusis kapitalas (angl. Private equity) – plačiąja prasme privačiu kapitalu (angl. private equity) vadinami nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriais nėra prekiaujama vertybinių popierių rinkoje. Tačiau šiuo metu privataus kapitalo terminu dažniausiai vadinami du tarpusavyje daugiau ar mažiau susiję verslai. Vieno jų, rizikos kapitalo (angl. venture capital), atstovai finansuoja mažas bendroves, pradedančias savo verslą, dažnai informacinių technologijų ar kitoje sparčiau augančioje srityje. Antrojo, svertinio išpirkimo (angl. Leveraged Buyout, LBO) verslo, atstovai įsigyja jau veikiančių bendrovių, turinčių stabilius pinigų srautus.[1]
Privataus kapitalo investicijos daromos reliatyviai trumpam laikotarpiui – planuojant „išėjimą“ iš įmonės po 3–8 metų. Dėl tokio savo pobūdžio privataus kapitalo fondai suaktyvina įmonių įsigijimų ir pardavimų rinką. Dažniausiai bendrovę įsigiję privataus kapitalo fondai ją restruktūrizuoja, pertvarko – parduoda nereikalingą turtą, atskiria nepagrindinius verslus, o gautas lėšas panaudoja įmonei įsigyti pasiskolintoms lėšoms grąžinti. Dažnai privataus kapitalo fondai kartu atsiveda samdytus specialistus, kurie prisideda prie įsigytos įmonės valdymo ir veiklos vystymo.[2]
Investicijų ypatumai
Visos privataus kapitalo investicijos turi tam tikrų panašumų:[1]
- privataus kapitalo lėšas dažnai sudaro turtingų šeimų ar asmenų, universitetų fondų, pensijų fondų lėšos, patikėtos privataus kapitalo bendrovei ar fondui fiksuotam (iki 10 metų) laikotarpiui;
- privataus kapitalo bendrovės ar fondai paprastai įsigyja akcijų kiekius, leidžiančius priimti svarbiausius bendrovės valdymo sprendimus;
- tobulinamas įsigytos bendrovės valdymas ir įvairiais būdais didinamas pelningumas;
- privataus kapitalo bendrovės investuoja fiksuotam laiko tarpui, paprastai trunkančiam nuo 3 iki 10 metų;
- privataus kapitalo investicijų pelnas paprastai gaunamas parduodant bendrovę ar jos dalį (angl. exit) už didesnę kainą, nei įmonė buvo įsigyta. Neretai tai daroma pasitelkiant vertybinių popierių rinką pirminio akcijų platinimo būdu.
Sandorių rūšys
Pagal sandorio struktūrą privataus kapitalo sandoriai gali būti skirstomi į dvi pagrindines grupes:[2]
- Išpirkimo sandoriai (angl. buy-out): finansuojami paskolomis (angl. leveraged buyout, LBO), vykdomi vadovybės (angl. management buyout, MBO) ir kt.
- Rizikos kapitalo sandoriai (paprastai konkretiems projektams finansuoti): plėtros finansavimas (angl. expansion capital); pradinis finansavimas (angl. start-up capital).
Investavimo taktikos
- Rizikos kapitalas (angl. venture capital);
Rizikos kapitalas daugiausiai investuojamas į nelistinguojamas, dažnai naujai kuriamas įmones. Taip pat rizikos kapitalas gali būti ir kitų įmonių veiklos finansavimo šaltinis.
- Svertinis išpirkimas (angl. leveraged buyout, LBO);
Svertinio išpirkimo atveju skolinamasi lėšų iš banko ar paskolų kapitalo rinkos dalyvių. Svari įmonės įsigijimo kainos dalis padengiama skolintomis lėšomis, tokiu būdu investicija tampa svertinė (angl. leveraged).
- Plėtros kapitalas (angl. growth capital);
Plėtros kapitalas investuojamas į santykinai brandžias bendroves linkusias išlaikyti savo vadovybę. Plėtros kapitalas leidžia joms prisitraukti papildomo kapitalo savo verslo plėtrai. Tokiu būdu jos gali užkariauti naujas rinkas ar finansuoti stambios įmonės įsigijimą už skolintas lėšas.
- Nuvertėjas kapitalas (angl. distressed and special situations);
Tai investicijos į įmones turinčias finansinių sunkumų.
Tai Investicijos į antrinį įmonės kreditavimą.
- Antrinės investicijos (angl. secondaries);
Instituciniai investuotojai tokie kaip fondų fondai investuoja savo lėšas į privautaus kapitalo bendroves.
Gretutinės investavimo strategijos
- Nekilnojamas turtas,
- Infrastruktūros investicijos,
- Energetikos investicijos,
- Verslo bankininkystė.
Stambiausios įmonės
Didžiausos privataus kapitalo bendrovės pasaulyje, pagal „Private Equity International“ duomenis:[3]
|
Literatūra
- Guy Fraser-Sampson. Private Equity as an Asset Class. 2007 m.