Savaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: got:Wiko
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Keičiama: got:𐍅𐌹𐌺𐍉/Wiko
Eilutė 104: Eilutė 104:
[[gl:Semana]]
[[gl:Semana]]
[[gn:Arapokõindy]]
[[gn:Arapokõindy]]
[[got:Wiko]]
[[got:𐍅𐌹𐌺𐍉/Wiko]]
[[he:שבוע]]
[[he:שבוע]]
[[hi:सप्ताह]]
[[hi:सप्ताह]]

02:34, 30 rugpjūčio 2011 versija

Savaitė – laiko periodas, ilgesnis nei diena ir trumpesnis nei mėnuo. Šiuolaikiniuose kalendoriuose, taip pat ir Grigaliaus kalendoriuje, savaitė yra lygi 7 dienoms. Skirtingai nei kiti laiko periodai, savaitė tiesiogiai astronomiškai nėra pagrįsta, tačiau gana plačiai naudojama.

Žinoma, jog babiloniečiai turėjo fiksuotą septynių dienų savaitę prieš maždaug nei 4000 metų[1], kurios ilgis tikriausiai rėmėsi 28 dienų mėnesio dalinimu į keturias dalis. Dėl europiečių vykdytos kolonizacijos ir vėlesnės globalizacijos 7 dienų savaitė pradėta taikyti visame pasaulyje, netgi tokiose kultūrose, kur anksčiau tokio laiko matavimo vieneto nebuvo.

Vėliau ir to paties regiono tauta žydai sukūrusi Bibliją turėjo septynių dienų savaites, minima garsioji biblijinė pasaulio sukūrimo istorija, pagal kurią Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas, o septintąją ilsėjosi.

Kitas septynių dienų paaiškinimas – iš Žemės plika akim matomi 7 šviesuliai (Saulė, Mėnulis ir penkios planetos), minimos babiloniečių.

Į europiečių kalendorių savaitė pateko Romos imperijai tapus krikščioniškai[1].

Žodžio kilmė

Neteisingai manoma, kad žodis kilęs nuo žydiško žodžio šabaš (per lenkų sobota ir graikų σάββατον), reiškiančio šeštadienis (šaltinyje[reikalingas šaltinis] klaidingai pateikta informacija), nes baltų tautos negiminingos slavų, graikų, o tuo labiau žydų, tautoms. Iš tiesų baltams artimesnė sanskrito tauta. Todėl pagrįstai siejama žodžio raida su pastarąja kalba, kurios esmė – sa- traktuojamas kaip senasis priešdėlis, atitinkantis dabartinį są-, o pagrindinė šaknis esanti vait-.[reikalingas šaltinis].

Savaitės dienos

Įvairiose kalbose savaitės dienų pavadinimai yra skirtingos kilmės. Romėniškuose pavadinimuose naudoti šviesulių vardai, šiuos pavadinimus vėliau perėmė prancūzų, ispanų, kitos kalbos. Skandinavai naudojo savo dievų vardus, šį vardinimą dalinai perėmė anglai.

Diena Kitomis kalbomis Reikšmė
Pirmadienis pranc. Lundi, angl. Monday romėnams reiškė 'Mėnulio dieną'
Antradienis pranc. Mardi, angl. Tuesday romėnams – Marso diena, skandinavamas – dievo Tyro diena
Trečiadienis pranc. Mercredi, angl. Wednesday romėnams – Merkurijaus diena, skandinavamas – dievo Vodano arba Odino diena
Ketvirtadienis pranc. Jeudi, angl. Thursday romėnams – Jupiterio diena, skandinavamas – dievo Toro diena
Penktadienis pranc. Vendredi, angl. Friday romėnams – Veneros diena, skandinavamas – dievo Freiro ar deivės Frėjos diena
Šeštadienis pranc. Samedi, angl. Saturday romėnams, anglams – Saturno diena
Sekmadienis pranc. Dimanche, angl. Sunday romėnams, anglams – Saulės diena

Kai kuriose šalyse savaitės pradžia laikomas pirmadienis, kitose – sekmadienis. Tačiau ir pastariosiose darbo savaitė trunka nuo pirmadienio iki penktadienio.

Sekmadienį savaitė prasidėdavo senovės Egipte, šios tradiciją nuo senovės laikosi ir žydai. Dėl šios priežasties arabų, graikų, hebrajų ir portugalų kalbose žodžio „pirmadienis“ reikšmė yra „antra diena“. Mūsų laikais savaitė nuo sekmadienio skaičiuojama JAV, Filipinuose, Kanadoje.

Pirmadienis yra pirma savaitės diena Europoje, Pietų Amerikoje, kitose pasaulio dalyse. Tokia savaitės forma yra formalizuota ISO 8601 standarte.

Literatūra

  1. 1,0 1,1 Iliustruotas mokslas. Nr 11. 2008. 5 p.



Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA