Žyneliai: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:50, 27 rugpjūčio 2011 versija

Žyneliai
[[Vaizdas:\|{{#if:\|270px]]
Žyneliai
56°04′52″š. pl. 21°14′49″r. ilg. / 56.081°š. pl. 21.247°r. ilg. / 56.081; 21.247 (Žyneliai)

Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Darbėnų seniūnija

Gyventojų (2001)	10

Žyneliai – kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Laukžemės.

Geografija

Kaimo žemės plyti lygumoje. Rytiniu pakraščiu teka Kulšė, į kurią įteka kairysis intakas Kiaupiškė. Šiaurėje ribojasi ur Benaičiais, vakaruose – Sūdėnais, pietuose – Pelėkiais. Rytuose už Kiaupiškės ir Kulšės upelių prasideda Maloniškių ir Auksūžio žemės. Per kaimą praeina kelias, jungiantis kelius Darbėnai–Skuodas ir Laukžemė–Senoji Įpiltis. Kaime stovi keletas vėjo elektros jėgainių.

Aplinkinės gyvenvietės

Sūdėnai

Senoji Įpiltis – 4 km

Benaičiai

Sūdėnai

Nausėdai – 3,6 km

LAUKŽEMĖ – 2 km

Pelėkiai – 1,5 km
DARBĖNAI – 6,5 km

Maloniškiai – 1,5 km

Vardas

Vardo kilmė aiškinama dvejopai. Pasak vienų, senovėje čia gyvenę pagonių žyniai.^[1] Pasak kitų, kaimui vardą davusi pirmoji kaime apsigyvenusi naujakurių Žynelių šeima.

Istorija

Žyneliai atsirado XVIII a. Laukžemės dvarui priklausančių Sūdėnų kaimo žemių rytinėje dalyje. Nuo Sūdėnų atsiskyrė ir savarankišku kaimu tapo XIX a., kai jų žemę įsigijo ir prie Senosios Įpilties palivarko valdų prisijungė grafai Pliateriai. Panaikinus baudžiavą, Pliateriai Žyneliuose įkūrė palivarką, kuriam 1870 m. priklausė 42 prievolininkai.^[2]

1912 m. kilus gaisrui sudegė 4 ūkininkų sodybos. Darbėnų valsčiaus sueiga nutarė skirti padegėliams pašalpą, įpareigodama kiekvieną valsčiaus ūkininką nuo dešimtinės žemės sumokėti po 10 kapeikų.^[3]

1923 m. kaime buvo 14 ūkių.^[4] Vykdant Lietuvos žemės reformą, palivarkas buvo išparceliuotas, o žemė 1927 m. prijungta prie Žynelių kaimo ir išdalinta ūkininkams.^[5]

Kultūros paveldo objektų kaime nėra. Rytiniame pakraštyje prie Kiaupiškės upelio stūkso pora stambių akmenų, išverstų iš upelio slėnio melioracijos darbų metu.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Senosios Įpilties seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1918 m.	Laukžemės valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
1919–1950 m.	Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1953 m.	Laukžemės apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1988 m.	Laukžemės apylinkė, Kretingos rajonas
1988–1995 m.	Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2001 m.

1923 m.^sur.

2001 m.^sur.

109

10

Šaltiniai

↑ Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. - Švyturys - 1992, rugpjūčio 1
↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 79
↑ Vienybė - 1912. - Nr. 38. - P. 604-605
↑ Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925, p. 112
↑ Vyriausybės žinios - 1927. - Nr. 261. - P. 7

[1] Julius Kanarskas. Darbėnų apylinkės kaimai. - Švyturys - 1992, rugpjūčio 1

[2] Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. - C. 79

[3] Vienybė - 1912. - Nr. 38. - P. 604-605

[4] Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, 1925, p. 112

[5] Vyriausybės žinios - 1927. - Nr. 261. - P. 7

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

@@ Eilutė 14: / Eilutė 14: @@
 }}
-'''Žyneliai''' – [[kaimas]] šiaurės vakarinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo [[Laukžemė]]s, dešiniajame [[Kulšė]]s upelio krante.
+'''Žyneliai''' – [[kaimas]] šiaurės vakarinėje [[Kretingos rajono savivaldybė]]s teritorijos dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo [[Laukžemė]]s.
+==Geografija==
+Kaimo žemės plyti lygumoje. Rytiniu pakraščiu teka [[Kulšė]], į kurią įteka kairysis intakas [[Kiaupiškė]]. Šiaurėje ribojasi ur [[Benaičiai]]s, vakaruose – [[Sūdėnai]]s, pietuose – [[Pelėkiai]]s. Rytuose už Kiaupiškės ir Kulšės upelių prasideda [[Maloniškiai|Maloniškių]] ir [[Auksūdys (Kretinga)|Auksūžio]] žemės. Per kaimą praeina kelias, jungiantis kelius [[Darbėnai]]–[[Skuodas]] ir [[Laukžemė]]–[[Senoji Įpiltis]]. Kaime stovi keletas vėjo elektros jėgainių.
 {{ltunavigacija
 |C=Žyneliai
@@ Eilutė 29: / Eilutė 31: @@
 ==Vardas==
-Vardo kilmė aiškinama dvejopai. Pasak vienų, senovėje čia gyvenę [[žynys|pagonių žyniai]]. Pasak kitų, kaimui vardą davusi pirmoji kaime apsigyvenusi naujakurių Žynelių šeima.
+Vardo kilmė aiškinama dvejopai. Pasak vienų, senovėje čia gyvenę [[žynys|pagonių žyniai]].<ref>[[Julius Kanarskas]]. Darbėnų apylinkės kaimai. - Švyturys - [[1992]], rugpjūčio 1</ref> Pasak kitų, kaimui vardą davusi pirmoji kaime apsigyvenusi naujakurių ''Žynelių'' šeima.
 ==Istorija==
-Žyneliai atsirado [[XVIII a.]] [[Laukžemės dvaras|Laukžemės dvarui]] priklausančių [[Sūdėnai|Sūdėnų]] kaimo žemių rytinėje dalyje. Nuo Sūdėnų atsiskyrė ir savarankišku kaimu tapo [[XIX a.]], kai jų žemę įsigijo ir prie [[Senoji Įpiltis|Senosios Įpilties]] palivarko valdų prisijungė grafai [[Pliateriai]]. Panaikinus baudžiavą, Pliateriai Žyneliuose įkūrė [[palivarkas|palivarką]], kuriam [[1870]] m. priklausė 42 prievolininkai.
+Žyneliai atsirado [[XVIII a.]] [[Laukžemės dvaras|Laukžemės dvarui]] priklausančių [[Sūdėnai|Sūdėnų]] kaimo žemių rytinėje dalyje. Nuo Sūdėnų atsiskyrė ir savarankišku kaimu tapo [[XIX a.]], kai jų žemę įsigijo ir prie [[Senoji Įpiltis|Senosios Įpilties]] [[palivarkas|palivarko]] valdų prisijungė [[grafas (titulas)|grafai]] [[Pliateriai]]. Panaikinus [[baudžiava|baudžiavą]], Pliateriai Žyneliuose įkūrė palivarką, kuriam [[1870]] m. priklausė 42 prievolininkai.<ref> Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в [[1870]] году. - C. 79</ref>
-[[1912]] m. kilus gaisrui sudegė 4 ūkininkų sodybos. [[Darbėnų valsčius|Darbėnų valsčiaus]] sueiga nutarė skirti padegėliams pašalpą, įpareigodama kiekvieną valsčiaus ūkininką nuo dešimtinės žemės sumokėti po 10 kapeikų.<ref>Vienybė - 1912, Nr. 38, p. 604-605</ref>
+[[1912]] m. kilus gaisrui sudegė 4 ūkininkų sodybos. [[Darbėnų valsčius|Darbėnų valsčiaus]] sueiga nutarė skirti padegėliams pašalpą, įpareigodama kiekvieną valsčiaus ūkininką nuo dešimtinės žemės sumokėti po 10 kapeikų.<ref>[[Vienybė (žurnalas)|Vienybė]] - [[1912]]. - Nr. 38. - P. 604-605</ref>
-[[1923]] m. kaime buvo 14 ūkių.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, [[1925]], p. 112</ref> Vykdant [[žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformą]], palivarkas buvo išparceliuotas, o jo žemė [[1927 m.]] prijungta prie Žynelių kaimo ir išdalinta ūkininkams.<ref>Vyriausybės žinios - 1927, Nr. 261, p. 7</ref>
+[[1923]] m. kaime buvo 14 ūkių.<ref>Lietuvos apgyvendintos vietos. - Kaunas, [[1925]], p. 112</ref> Vykdant [[žemės reformos Lietuvoje|Lietuvos žemės reformą]], palivarkas buvo išparceliuotas, o žemė [[1927 m.]] prijungta prie Žynelių kaimo ir išdalinta ūkininkams.<ref>[[Vyriausybės žinios]] - [[1927]]. - Nr. 261. - P. 7</ref>
-Kultūros paveldo objektų kaime nėra. Rytiniame pakraštyje prie Kraupiškės upelio stūkso pora stambių [[akmuo|akmenų]], išverstų iš upelio slėnio [[melioracija|melioracijos]] darbų metu.
+Kultūros paveldo objektų kaime nėra. Rytiniame pakraštyje prie Kiaupiškės upelio stūkso pora stambių [[riedulys|akmenų]], išverstų iš upelio slėnio [[melioracija|melioracijos]] darbų metu.
 {{adm