Bezansonas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

12:40, 27 rugpjūčio 2011 versija

Bezansonas pranc. Besançon

Miestas iš oro

Bezansonas 47°14′35″ š. pl. 6°1′19″ r. ilg. / 47.24306°š. pl. 6.02194°r. ilg. / 47.24306; 6.02194 (Bezansonas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Franš Kontė
Departamentas	Dubsas (departamentas)

Gyventojų (2007)	128 400
Plotas	65,05 km²
Tankumas (2007)	1 974 žm./km²
Altitudė	281 m

Pašto kodas	25000
Tinklalapis	www.besancon.fr
Vikiteka	Bezansonas

Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai.

Istorija

Laisvasis imperijos miestas: Bezansonas

Šalis	Franš Kontė
Vėliava
Tautos
Laikotarpis	1184-1654

I amžiuje pr. m. e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. - arkivyskupijos centras.

Nuo 1184 m. - tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju miestu, kuriame rezidavo buvo Bezansono arkivyskupija, o taip pat rinkdavosi miestiečių valdžia.

Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė Burgundijos kunigaikštystė, kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir Burgundijos grafystę, buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai Habsburgai. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.

1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Komtės provincijos sostine. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.

Architektūra

Išlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.^{[reikalingas šaltinis]} XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.