Imperatorius Otonas IV: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Keičiama: bs:Oton IV, car Svetog rimskog carstva
Amirobot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: fa:اتوی چهارم
Eilutė 73: Eilutė 73:
[[es:Otón IV del Sacro Imperio Romano Germánico]]
[[es:Otón IV del Sacro Imperio Romano Germánico]]
[[et:Otto IV (Saksa-Rooma keiser)]]
[[et:Otto IV (Saksa-Rooma keiser)]]
[[fa:اتوی چهارم]]
[[fi:Otto IV]]
[[fi:Otto IV]]
[[fr:Otton IV du Saint-Empire]]
[[fr:Otton IV du Saint-Empire]]

12:15, 27 rugpjūčio 2011 versija

Imperatorius Otonas IV
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Velfų dinastija
Gimė 1175 m.
Mirė 1218 m. gegužės 19 d.
Tėvas Imperatorius Henrikas III Liūtas
Motina Matilda iš Anglijos
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 11981218 m.
Pirmtakas Imperatorius Henrikas VI
Įpėdinis Imperatorius Frydrichas II
Italijos karalius
Valdė 12081215 m.
Pirmtakas Imperatorius Henrikas VI
Įpėdinis Imperatorius Frydrichas II
Vikiteka Imperatorius Otonas IV

Otonas IV (vok. Otto IV. von Braunschweig, (1182 m. − 1218 m. gegužės 19 d.) − Vokietijos karalius (nuo 1198 m.), Šventosios Romos imperijos imperatorius (nuo 1209 m.). Dėl karaliaus sosto kovojo su Pilypu Švabu ir soste įsitvirtino, tik jį nužudžius (1208 m.).

1214 m. prie Buvino Otonas IV pralaimėjo Prancūzijos karaliui Pilypui II ir faktiškai neteko valdžios, nes popiežius Inocentas III dar 1210 m. už bandymą užgrobti Sicilijos karalystę atskyrė Otoną IV nuo bažnyčios ir iškėlė į sostą Frydrichą IIŠtaufenų dinastijos.

Valdant Otonui IV, prasidėjo ilga Velfų ir Štaufenų kova dėl valdžios.

Biografija

Otonas IV buvo iš Velfų giminės; Henriko Liūto sūnus. Otonas IV buvo auklėjamas savo dėdės Ričardo Liūtaširdžio dvare. Jis tapo narsiu ir drąsiu kariu, bet buvo impulsyvus ir labai grubus.

1208 m. Otonas IV buvo pripažintas Vokietijos karaliumi, o 1209 m. spalio 4 d. Romoje karūnuotas imperatoriumi. Tačiau Otonas IV nesilaikė savo įsipareigojimų popiežiui Inocentui III, kad jis nesieks vadovauti Italijai. Todėl popiežius 1210 m. atskyrė Otoną IV nuo bažnyčios ir 1212 m. pripažino Vokietijos karaliumi Frydrichą II.

Otonas IV buvo priverstas atsitraukti į savo žemes, kur dar kariavo su danų karaliumi Valdemaru ir Magdeburgo arkivyskupu.

Nuorodos