Iltiniai dantys: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
JAnDbot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.2) (robotas Pridedama: cs:Špičák (zub)
EmausBot (aptarimas | indėlis)
S r2.6.4) (robotas Pridedama: lbe:ХхутӀи
Eilutė 26: Eilutė 26:
[[it:Canino (anatomia)]]
[[it:Canino (anatomia)]]
[[ja:犬歯]]
[[ja:犬歯]]
[[lbe:ХхутӀи]]
[[nl:Hoektand]]
[[nl:Hoektand]]
[[no:Hoggtann]]
[[no:Hoggtann]]

10:18, 20 rugpjūčio 2011 versija

Iltiniai dantys (lot. dentes canini) – dantys, esantys tarp kandžių ir kaplių. Iltinių dantų kūnas yra beveik kūgio formos. Liežuviniame paviršiuje yra gumburėlis panašus į kandžių gumburėlį. Viršutinės iltys didesnės nei apatinės, ir dažniausiai turi po vieną šaknį, nors apatinės gali turėti ir dvi. Žmogaus ilčių vainikų aukštis beveik nesiskiria nuo kitų dantų. Žmogus turi 4 iltis.