Vilniaus arklinis tramvajus

Tramvajus dabartinėje Katedros aikštėje

Dabartinis Gedimino prospektas

Vilniaus arklinis tramvajus (konkė) - susisiekimo priemonė veikusi Vilniuje, 1893 - 1925 m. Arklinis tramvajus buvo arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių (vadinamoji konkė). Konkė taip pat veikė ir Kaune.

Istorija

• Lietuvoje XIX amžiaus pabaigoje ilgą laiką keleivius vežė arklių traukiami vežimai. Žmonių susisiekimui ir prekių gabenimui buvo naudojami stiprūs dvikinkiai vežimai, brikai, arba paprasti vienkinkiai valstiečių vežimai. Turtingesni žmonės važinėjo karietomis arba jodinėjo arkliais.

• Gausėjant gyventojų, Vilniuje pasirodė keturių arklių traukiami diližanai.

• 1886 m. pradžioje buvo pasiūlyta įrengti keturias arklinio tramvajaus linijas: 1-oji keleivius nuo Žaliojo tilto Vilniaus, Gubernatorių (dab. Klaipėdos) ir Pylimo gatvėmis turėjo vežti į Geležinkelio stotį. 2-ji linija nuo Geležinkelio stoties Aušros Vartų, Subačiaus, Didžiąja ir Pilies gatvėmis, pro Katedrą, Gedimino prospektu turėjo važiuoti iki Žaliojo tilto. 3-ioji nuo Pylimo gatvės, Trakų, Dominikonų ir Šv. Jono gatvėmis važiuoti iki Pilies gatvės ir ties Katedra pasukusi į Aleksandro prospektą (Maironio g.) važiuoti iki Užupio tilto. 4-oji nuo Katedros keleivius turėjo vežti iki Karinės ligoninės Antakalnyje.

Arklinio tramvajaus koncesijos sutartyje buvo nurodyta, kad vagonus gali traukti arkliai, jie gali judėti garo, elektros, ar kitokių mechaninių variklių varomi, kuriuos verslininkas reikalui esant įrengs. Tramvajus turėjo veikti nuo 7 val. ryte iki 10 val. vakare. Numatyta, kad vagonai važiuos 12 varstų (apie 13 km) per valandą greičiu.

Vilniaus arklinio tramvajaus - "konkės" statybai vadovavo inžinierius Moisiejus Lazarevičius Liachovskis, prieš tai arklinius tramvajus įrengęs Daugpilyje, Minske, Tuloje, Voroneže ir k.t.

Dėl per mažo gatvės pločio maršrutą iš Žaliojo tilto į Geležinkelio stotį buvo nutarta nukreipti Jogailos ir Pylimo gatvėmis. Tik po septynerių metų nuo pirminio pasiūlymo, 1893 m. birželio 3 d., pirmoji arklinio tramvajus - „konkės“ linija baigta tiesti ir iškilmingai atidaryta (pirmoji „konkės“ linija - Žaliasis tiltas - Geležinkelio stotis). Tų pat metų birželio pabaigoje pradėjo veikti antroji arklinio tramvajaus linija - Užupio tiltas – Lukiškių aikštė, liepą - trečioji linija - Katedros aikštė – Antakalnis. Kasdien trimis maršrutais kursuodavo vidutiniškai 28 vagonai. Vagonams traukti bendrovė turėjo 122 arklius. Tramvajų aptarnaudavo daugiau kaip 150 darbininkų.

• 1893 m. Vilniuje baigtas tiesti 10 km arklinis tramvajus - „konkė“. Antakalnyje tarp Smėlio ir V. Grybo gatvių pastatytas tramvajų parkas. Bevardis skersgatvis, ėjęs pro parką, gavo Tramvajų g. pavadinimą. Iš pradžių Vilniuje veikė 3 maršrutai: iš miesto centro į geležinkelio stotį, Užupio ir Antakalnio priemiesčius. „Konkė“ pamažu nukonkuravo omnibusus ir diližanus – išstūmė juos į miesto pakraščius.
• 1909 m. Vilniuje „konke“ pasinaudojo 2,6 mln. keleivių, – vienas vidutiniškai 14 kartų per metus.
• XIX a. pabaigoje pasirodė pirmieji dviračiai, tačiau pagrindinėmis gatvėmis jais važinėti buvo uždrausta.
• 1905 m. Vilniuje pradėjo važinėti keli lengvieji automobiliai, atidarytas autobusų maršrutas Gedimino aikštė – Verkiai. Tačiau prie Pirmąjį pasaulinį karą Vilniuje užregistruota tik keliolika automobilių ir 1154 vežikai.
• Pirmasis pasaulinis karas nutraukė arklinio tramvajaus veiklą.
• Po karo tramvajų atgaivinti ėmėsi vilnietis inžinierius Pigutkovskis. Jis keliuose vagonuose įrengė senus motorus. Taip patobulintas tramvajus, inžinieriaus garbei pavadintas „pigutka", vėl ėmė kursuoti miesto gatvėmis. Ekspertų nuomone, suremontavus pabėgius ir bėgius, kelionė iš Katedros aikštės iki Paspieškos turėjo trukti ne ilgiau kaip 10 minučių. Reguliarus eismas prasidėjo 1924 m. liepos 25 d. Tačiau seni varikliai nuolat gedo, vagonai susidėvėjo, o naujų įsigijimu niekas nepasirūpino. Be to, konkurenciją sudarė modernesnė transporto priemonė - autobusai.

Elektrinis tramvajus

Dar XIX a. pabaigoje paaiškėjo, kad Vilnius smarkiai pavėlavo - tuo metu jau bene 15-oje Rusijos imperijos miestų važinėjo elektra varomi tramvajai. Miesto valdyba, ruošdamasi išpirkti arklinį tramvajų, 1899 m. su Belgijos ir Rusijos firmomis pradėjo derybas dėl elektrinio tramvajaus įrengimo Vilniuje.

Buvo siūlomos net aštuonios, miesto centrą su jo priemiesčiais jungiančios, elektrinio tramvajaus linijos. Gatvėms praplatinti planuota įsigyti ir nugriauti du namus Arklių gatvėje, išpirkti dalį sklypų Jogailos gatvėje, nupirkti ir nugriauti 17 puošnių namų Pilies gatvėje. Iki 1913 m. dauguma sklypų buvo išpirkti. Nepaisant pastangų, elektrinio tramvajaus iki Pirmojo pasaulinio karo Vilniuje įvesti nepavyko.

Šaltiniai

[[Kategorija:Lietuvos tramvajus]