Kauno arklinis tramvajus: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
kat. |
||
| Eilutė 24: | Eilutė 24: | ||
[[Kategorija:Kauno transportas]] |
[[Kategorija:Kauno transportas]] |
||
[[Kategorija: |
[[Kategorija:Lietuvos tramvajus]] |
||
[[Kategorija:Tramvajus]] |
|||
10:58, 5 rugpjūčio 2011 versija
Kauno arklinis tramvajus (konkė) - susisiekimo priemonė, veikusi Kaune, 1892-1929 m.
Arklinis tramvajus buvo arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių, vadinamoji konkė.
Lietuvoje dar veikė Vilniaus arklinis tramvajus.
Istorija
Lietuvoje iki XIX amžiaus vidurio ilgą laiką keleivius vežė arklių traukiami vežimai. Žmonių susisiekimui ir prekių gabenimui buvo naudojami dvikinkiai vežimai, vadinamieji brikai, arba vienkinkiai valstiečių vežimai. Turtingieji važinėjo karietomis arba jodinėjo arkliais. Didesnius miestus nuo 1863 m. sujungė pirmosios techninio transporto - geležinkelio atkarpos - Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis ir jo atšakos.
XIX a. viduryje gausėjant gyventojų, Kaune pirmiausia pasirodė keturių arklių traukiami diližanai, kursavę nuo Kauno geležinkelio stoties iki Rotušės aikštės. Diližanai vežė iki 10 asmenų, kelionės trukdavo apie 30 minučių.
Augant miestui, tuometinė Kauno miesto valdyba 1887 m. sudarė koncesijos susitarimą su Belgijos inžinieriumi E. Diuponu, įrengti arklių traukiamą tramvajų. 1892 m. gegužės 24 d. Kauno gubernatorius N. M. Klinbenbergas oficialiai Rotušės aikštėje atidarė tramvajaus liniją, ėjusią nuo Rotušės aikštės dabartinėmis Vilniaus, Birštono, Laisvės alėja, Gedimino, Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu iki Kauno geležinkelio stoties.[1]
Ilgainiui, Kaune pasirodžius lengviesiems automobiliams, siaurajam geležinkeliui (1919 m.) ir autobusams (1924 m.), arklinis tramvajus prarado populiarumą, tapo net pajuokų ir anekdotų objektu, dažnų nelaimingų įvykių priežastimi. 1929 m. balandžio 15 d. Kauno arklinis tramvajus buvo iškilmingai uždarytas. Vietoj arklių tramvajaus ėmė kursuoti miesto autobusai, kurių eksploataciją 1930 m. iš privačių bendrovių perėmė miesto savivaldybė, išplėtusi ne tik autobusų parką, bet ir maršrutų skaičių. Autobusai tapo pigiausia miesto viešojo transporto priemone.[2]
Elektrinis tramvajus
1929 m. buvo siūloma įrengti Kaune elektrinį tramvajų, kurio įrengimas būtų kainavęs apie 4,5 milijono litų. Buvo planuojama, kad elektriniam tramvajui būtų užtekę 18 vagonų, o rekomenduojamos trasos – Rotušė-Panemunė ir Rotušė-Ukmergės gatvė. Tačiau dėl lėšų stokos šis projektas nebuvo įgyvendintas.[3]
Šaltiniai
- ↑ http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=12244153971223778679 Paskutinė „konkė“ palydėta su ašaromis
- ↑ Laikinosios sostinės fenomenas // Kauno diena, 2007 m. vasario 17 d. [1]
- ↑ http://www.lrytas.lt/print.asp?data=&k=news&id=12244153971223778679 Paskutinė „konkė“ palydėta su ašaromis
| ||||||||||||||||||||