Lietuvninkai

Lietuvninkai - lietuviai, gyvenę Mažojoje Lietuvoje - Įsručio, Labguvos, Ragainės, Tilžės Karaliaučiaus krašte, o taip pat Klaipėdos apskrityje.

Žodžiai lietuvninkas ir lietuvis ilgą laiką buvo sinonimai. Lietuvninkai (Литовники) minimi jau Pskovo antrojo metraščio 1341 m. įraše (а сам Олгерд подим брата своего Кестоутия и мужь своих Литовников). Pskovo trečiajame metraštyje, ryšium su 1262 m. įvykiais, lietuvninkas (Литовник) minimas vietoj atitinkamoje Pskovo antrojo metraščio vietoje minėto žodžio litvinas (литвин).

Pirmojoje lietuviškoje knygoje (1547 m. Katekizme) Martynas Mažvydas kreipiasi į lietuvninkus ir žemaičius. Čia visur lietuvninkai - tiesiog etnonimo lietuviai variantas. Tačiau, laikui bėgant, Didžiojoje Lietuvoje įsigalėjo etnonimas lietuvis, o Mažojoje Lietuvoje populiaresniu tapo etnonimo variantas lietuvninkas. Tai davė pagrindą jį vartoti, kaip šios specifinės lietuvių etnografinės grupės pavadinimą. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino Jurgis Zauerveinas eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus S. Šimkaus 1908 m. parašyta melodija laikomas Mažosios Lietuvos himnu.