Milano hercogystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: sh:Milansko Vojvodstvo
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
S Pridėta kategorija "Ispanijos valdos Europoje" (naudojant HotCat)
Eilutė 72: Eilutė 72:
[[Kategorija:Italijos istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Italijos istorinės valstybės]]
[[Kategorija:Hercogystės]]
[[Kategorija:Hercogystės]]
[[Kategorija:Ispanijos valdos Europoje]]


[[ar:دوقية ميلانو]]
[[ar:دوقية ميلانو]]

18:08, 2 rugpjūčio 2011 versija

it. Ducato di Milano'
Milano hercogystė
nebėra

1395 – 1797
Flag herbas
Milano hercogystės vėliava Herbas
Location of Milano hercogystė
Location of Milano hercogystė
Sostinė Milanas
Kalbos vakarų lombardų; italų
Valdymo forma monarchija
hercogas
 1395 – 1402 Džianas Galeacas Viscontis (Gian Galeazzo Visconti)
 1792–1797 Francas II Habsburgas (Franz II)
Era Naujieji laikai
 - Milano hercogystės įsteigimas 1395 m., 1395
 - Napoleono užkariavimas 1797 m.

Milano hercogystė - istorinė valstybė Šiaurės Italijoje, egzistavusi 1395-1797 m., priklausiusi Šventajai Romos imperijai. Pradžioje Milano hercogystę valdė Viskončiai, vėliau - Sforcos. Po to hercogystę valdė iš Ispanijos, Austrijos, Prancūzijos. Milano hercogystės teritorija apėmė didžiąją dalį Lombardijos žemių, joje buvo Milanas ir Pavija, tradiciniai senosios Italijos karalystės centrai. Pradžioje Milano hercogystei priklausė ir Parma, kol XVI a. ji buvo atskirta ir sudarė atskirą Parmos hercogystę.

Istorija

Vaizdas:Ducato.jpg
Viskončių valdos
Milano hercogystė iki Parmos hercogystės atskyrimo

Hercogystė buvo įsteigta 1395 m. Milano valdovui Džianui Galeacui Viscončiui (Gian Galeazzo Visconti). 1447 m. Viskončių giminė išnyko, ir Milanas pasiskelbė respublika, nors pagal sutartį Orleano hercogas buvo teisėtas įpėdinis. Orleanas nesugebėjo jėga pagrįsti savo pretenzijų, tačiau Milano respublika buvo trumpaamžė. Avantiūristas Frančeskas Sforca (Francesco Sforza), kuris buvo vedęs paskutiniojo Viskončio pavainikę dukrą, 1450 m. užgrobė Milaną ir pasiskelbė Milano hercogu.

1498 m. Orleano hercogas tapo Prancūzijos karaliumi Liudviku XII, todėl įgijo galimybę paremti savo tėvo pretenzijas į Milano sostą. 1499 m. Liudviko XII kariuomenė įsiveržė ir greitai išvijo Lodoviką Sforcą (Lodovico Sforza). Prancūzijai valdė Milano hercogystę iki 1513 m., kai prancūzus išvarė šveicarai ir sostan pasodino Lodoviko sūnų Masimilijaną (Massimiliano Sfroza). 1515 m. į hercogystę įsiveržė naujojo Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kariuomenė ir, laimėję Marinjano mūšį (Battle of Marignano) ir paėmę nelaisvėn Masimilijaną Sforcą, vėl ėmė valdyti hercogystę. 1521 m. prancūzus išvijo austrai ir sostan pasodino jaunesnįjį Masimilijano brolį, kuris tapo Milano hercogu Frančesku II Sforca.

1525 m. Prancūzija buvo visiškai sutriuškinta prie Pavijos, todėl atrodė, kad Italijoje liko viešpatauti Šventosios Romos Imperijos imperatoriaus Karolio V pajėgos. Frančeskas II prisijungė prie Konjako Lygos (League of Cognac), kurią sudarė Venecijos ir Florencijos respublikos, popiežius ir Prancūzija. Konjako Lygai kovojant su Austrijos jėgomis Milano hercogas buvo išstumtas iš Milano, tačiau išlaikė valdžią dalyje hercogystės. 1529 m., pasirašius Kambre sutartį (Treaty of Cambrai), jis atgavo valdžią visoje hercogystėje.

1535 m. Frančeskas II mirė nepalikęs įpėdinio, todėl vėl kilo įpėdinystės klausimas, nes į hercogystę pretendavo tiek Šventosios Romos imperijos imperatorius, tiek Prancūzijos karalius, dėl ko kilo dar keletas karų.
1545 m. buvo atskirta Milano hercogystės dalis piečiau Po upės, iš kurios sukurta valda popiežiaus Pauliaus III pavainikiui sūnui Pjerui Luidžiui Farnezei (Pier Luigi Farnese) - Parmos hercogystė.

Šventosios Romos imperijos imperatorius išlaikė valdžią hercogystėje, kurią valdyti pavedė savo sūnui Filipui. Prancūzija pripažino Ispanijos valdžią hercogystėje 1559 m. Cateau-Cambrésis sutartimi (Treaty of Cateau-Cambrésis).

Milano hercogystė liko Ispanijos rankose iki XVIII a. pradžios, kai hercogystę nukariavo Austrija. 1714 m. Badeno sutartimi Milano hercogystė atiteko Austrijai, kuriai ir priklausė iki Napoleono armijos įsiveržimo 1796 m. Hercogystės atitekimas Prancūzijos įtakos sferai buvo įtvirtintas 1797 m. Campo Formio sutartimi. Hercogystė tapo naujai įkurtos Cisalpinės respublikos centrine dalimi.

Sutriuškinus Napoleoną Vienos kongreso 1815 m. birželio 9 d. nutarimu Milano hercogystė nebuvo atkurta, ji tapo Austrijos valdomos Lombardijos ir Venecijos karalystės dalimi.