Melnragė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atšauktas naudotojo 95.173.44.155 (Aptarimas) darytas keitimas 3459556 - nepaaiškintas sakinio pašalinimas |
|||
Eilutė 19: | Eilutė 19: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
[[1946]] m. prijungta prie Klaipėdos miesto. |
[[Lietuva]]i gyvenvietė atiteko po [[antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]]. [[1946]] m. prijungta prie Klaipėdos miesto. |
||
[[2007]] m. vasarį ties Melnrage jūra išmetė XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios medinį laivą (iki 30 m ilgio ir 8 m pločio). |
[[2007]] m. vasarį ties Melnrage jūra išmetė XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios medinį laivą (iki 30 m ilgio ir 8 m pločio). |
10:57, 29 liepos 2011 versija
Melnragė | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
55°45′22″š. pl. 21°05′31″r. ilg. / 55.756°š. pl. 21.092°r. ilg. | ||||||||||||||||
Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
Savivaldybė | Klaipėdos miesto savivaldybė | |||||||||||||||
Seniūnija | Melnragės ir Girulių seniūnija | |||||||||||||||
|
Melnragė – Klaipėdos miesto dalis, esanti į šiaurę nuo Kuršių marių įtekėjimo į Baltijos jūrą. Klaipėdos kurortinė zona, yra paplūdimiai. Pietinė dalis vadinama Melnrage I (Melnragės ir Girulių seniūnijos centras), o šiaurinė dalis, kur yra tik paplūdimiai – Melnrage II. Iš rytinės pusės gyvenvietę supa Melnragės miškas.
Istorija
Lietuvai gyvenvietė atiteko po Antrojo pasaulinio karo. 1946 m. prijungta prie Klaipėdos miesto.
2007 m. vasarį ties Melnrage jūra išmetė XIX a. pabaigos ar XX a. pradžios medinį laivą (iki 30 m ilgio ir 8 m pločio).
Pavadinimo kilmė
Vietovės pavadinimas kilęs iš latvių kalbos žodžio melnais – juodas, ragas – įprastas sausumos kyšulio pavadinimas Kuršių mariose ir Baltijos jūros pakrantėje. Pavadinimą suteikė čia gyvenę kuršininkai.
Nuorodos
- Melnragė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 46
- Melnraga. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 656 psl.