Liberalizmas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Escarbot (aptarimas | indėlis)
S r2.5.5) (robotas Pridedama: hy:Ազատականություն
MerlIwBot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 86: Eilutė 86:
[[lv:Liberālisms]]
[[lv:Liberālisms]]
[[mk:Либерализам]]
[[mk:Либерализам]]
[[ml:ഉദാരതാവാദം]]
[[ms:Liberalisme]]
[[ms:Liberalisme]]
[[mwl:Liberalismo]]
[[mwl:Liberalismo]]

13:35, 26 liepos 2011 versija

Liberalizmas (lot. libere – „laisvas“) – sąvoka, apimanti kelias reikšmes. Tai – politinė teorija, pasisakanti už valstybės kontrolės apribojimą ir laisvą rinką, susiformavusi Anglijoje XIX amžiuje.

Tarptautinių santykių paradigma, kai pripažįstama, kad valstybės nėra pagrindinės tarptautinių santykių veikėjos, o juose dalyvauja ir kiti veikėjai (pvz., nevyriausybinės organizacijos, teroristinės grupuotes).

Kita reikšmė: asmenų pažiūrų, nuostatų, bei poelgių toleravimas, nesvarbu, ar jie teisingi, ar ne.

Žymiausi teorijos kūrėjai ir puoselėtojai:

  • Adamas Smitas (Adam Smith, 1723-1790) – anglas, įdėjęs reikšmingiausią indėlį konstruojant liberalizmo ekonominę programą XVIII. A. Smitas pagrindė savo pažiūras veikale „Tautų turtas“, kurioje aiškinama, jog vyriausybei nedera kištis į ūkio valdymą ir jos paskirtis, būtina užtikrinti laisvą rinkos funkcionavimą.
  • Džeremis Bentamas (Jeremy Bentham, 1748-18-32) – XIX a. šių liberalizmo pirmtakų siekėjas, filosofas, utilitarizmo teorijos kūrėjas.
  • Džonas Stiuartas Milis (John Stuart Mill, 1806-1873) – savo veikaluose liberalizmo politinę doktriną išdėstė kaip vientisą logišką minčių seką nuo pagrindinės idėjos apie žmogaus laisvę ir tą reikalavimą atitinkančios valstybės ir santvarkos.

Esminiai liberalizmo pagrindai

Kiekvienas žmogus turi teisę į tris dalykus – gyvybę, laisvę ir nuosavybę. Jis gali daryti su jomis ką nori ir elgtis visiškai kaip nori, išskyrus, kai jo veiksmai suvaržo, panaikina ar kaip nors pakenkia kitų gyvybei, laisvei ar nuosavybei. Jei taip atsitinka, individas nevertina kitų gyvybės, laisvės ar nuosavybės ir yra vertas jas prarasti.

Iš esmės, liberalai prieštarauja ir centralizuotam valstybės valdymui bei įstatymams. Valstybė renka mokesčius ir taip iš žmogaus per prievartą atimama nuosavybė. Jei individas atsisako duoti pinigus, dažniausiai iš jo atimama laisvė. Mokesčiai, šiuo požiūriu, yra blogis.

Draudimai, kaip, pvz., draudimas vartoti narkotines medžiagas, privalomas mokymasis ir panašūs dalykai pažeidžia žmogaus laisvę, todėl jų taip pat neturėtų būti. Kiekvienas individas gali daryti ką nori, jei tai nepakenkia kitų individų gyvybei, laisvei ar nuosavybei. Jei taip atsitinka, kenkėjas privalo prisiimti atsakomybę.

Radikalūs liberalai (žr. anarchokapitalizmas) siūlo iki minimumo sumažinti valstybines institucijas arba jas iš viso panaikinti, viską turėtų reguliuoti laisva rinka.

Nuorodos

Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA