Bokerono departamentas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:33, 24 liepos 2011 versija

Bokeronas
Boquerón

Laiko juosta: (UTC-4)
------ vasaros: (UTC-3)

Valstybė

Paragvajus

Administracinis centras

Filadelfija (Paragvajus)

Apygardų

3

Gyventojų

45 617

Plotas

91 669 km²

Tankumas

0,5 žm./km²

ISO 3166-2

PY–19

Vikiteka

BokeronasVikiteka

Bokerono departamentas (isp. Departamento de Boquerón) yra vakarų Paragvajuje, Argentinos ir Bolivijos pasienyje. Administracinis centras – Filadelfija.

Istorija

Departamentas sudarytas po Čiako karo, 1945 m. Pradžioje užėmė kur kas mažesnę teritoriją. 1992 m. prie Bokerono prijungtas Nueva Asunsjono departamentas.

Geografija

Bokerono departamentas yra išsidėstęs Gran Čiako gamtiniame regione. Pietuose ribojasi su Argentina, vakaruose – su Bolivija, šiaurėje – su Aukštutinio Paragvajaus departamentu, o rytuose – su Prezidento Hajeso departamentu. Būdingos sausos kalvotos lygumos su laukų ir miškų plotais. Šiaurės vakaruose reljefas žemesnis, ten yra smėlio kopų plotai. Centrinėje dalyje būdingas lygus paviršius su plačiais laukais, pavienėmis pelkėmis bei dygių medžių ir krūmų sąžalynais. Departamente ryškių reljefo pakilimų nėra, aukščiausia vieta yra Siera Leono aukštumoje.

Pietiniu departamento pakraščiu teka Pilkomajo upė. Į ją suteka keletas nelaivuojamų intakų, tačiau svarbių laukų drėkinimui. Daugelis kitų upokšnių didžiąją metų dalį būna sausi, prisipildo tik po liūčių. Yra druskingų dubumų ir ežerėlių. Bokeronas – vienas sausiausių šalies departamentų. Per metus iškrenta vidutiniškai 594 mm kritulių, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais praktiškai nelyja. Vidutinė temperatūra 25-33 °C. Augalija skurdi, auga tik kaktusai, dygliuoti krūmai ir nedideli medžiai (baltasis kvebrachas, siauralapis raudonmedis, puošnusis kapokmedis, paragvajinis tvaras ir kt.). Yra įsteigtas Teniente Enkiso nacionalinis parkas.

Gyventojai

Bokerone 2002 m. gyveno 41,1 tūkst. gyventojų, tai sudaro tik 0,6 % šalies gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas 0,5 žm./km². Tankiau gyvenama pietrytinė dalis, o šiauriniai, šiaurės vakarų rajonai praktiškai negyvenami. Apie 60 % gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse. Vyrų yra šiek tiek daugiau nei moterų. Bokerono departamente gyvena daugiausia indėnų palyginti su kitais departamentais. Jie sudaro 43,7 % teritorijos gyventojų. Vyraujančios gentys: čulupiai, čorotai, angaitai, ajorėjai, tapietai, maskojai. Yra vokiečių menonitų kolonijų. Raštingumas – tik 20 % (mažiausias šalyje). Vienai gyvenamąjai vietai vidutiniškai tenka 5 gyventojai.

Ekonomika

Verčiamasi daugiausia kukurūzų (2002 m. 427 t) ir medvilnės (670 t) auginimu. Taip pat išvystyta gyvulininkystė: ožkos (19,1 tūkst. vnt.), galvijai (1033,4 tūkst.), avys (14,7 tūkst.).

Administracinis suskirstymas

Nuo 1944 m. departamentas turėjo tik vieną apygardą – Mariskal Estigaribijos. 2006 m. pridėtos Filadelfijos, Pedro Penjos ir Euchenijaus Garajaus apygardos.

Svarbesnės gyvenvietės:

Šaltiniai

2002 m. Paragvajaus surašymo duomenys

Paragvajaus departamentai
Amambajus \| Asunsjonas \| Aukštutinis Paragvajus \| Aukštutinė Parana \| Bokeronas \| Centrinis \| Gvaira \| Itapua \| Kaagvasu \| Kaasapa \| Kanindeju \| Konsepsjonas \| Kordiljera \| Misjonesas \| Njeembuku \| Paragvari \| Presidente Hajesas \| San Pedras

@@ Eilutė 19: / Eilutė 19: @@
 | vikiteka = Category:Boquerón Department
 }}
-'''Bokerono departamentas''' ({{es|Departamento de Boquerón}}) yra vakarų [[Paragvajus|Paragvajuje]], [[Argentina|Argentinos]] ir [[Bolivija|Bolivijos]] pasienyje.  Administracinis centras – [[Filadelfija (Paragvajus)|Filadelfija]].
+'''Bokerono departamentas''' ({{es|Departamento de Boquerón}}) yra vakarų [[Paragvajus|Paragvajuje]], [[Argentina|Argentinos]] ir [[Bolivija|Bolivijos]] pasienyje. Administracinis centras – [[Filadelfija (Paragvajus)|Filadelfija]].
 == Istorija ==
-Departamentas sudarytas po [[Čiako karas|Čiako karo]], 1945 m. Pradžioje užėmė kur kas mažesnę teritoriją. 1992 m. prie Bokerono prijungtas Nueva Asunsjono departamentas.
+Departamentas sudarytas po [[Čiako karas|Čiako karo]], 1945 m. Pradžioje užėmė kur kas mažesnę teritoriją. 1992 m. prie Bokerono prijungtas Nueva Asunsjono departamentas.
 == Geografija ==
-Bokerono departamentas yra išsidėstęs [[Gran Čiakas|Gran Čiako]] gamtiniame regione. Pietuose ribojasi su Argentina, vakaruose - su Bolivija, šiaurėje - su [[Aukštutinis Paragvajus|Aukštutinio Paragvajaus]] departamentu, o rytuose - su [[Prezidento Hajeso departamentas|Prezidento Hajeso departamentu]]. Būdingos sausos kalvotos lygumos su laukų ir miškų plotais. Šiaurės vakaruose reljefas žemesnis, ten yra smėlio [[kopa|kopų]] plotai. Centrinėje dalyje būdingas lygus paviršius su plačiais laukais, pavienėmis pelkėmis bei dygių medžių ir krūmų sąžalynais. Departamente ryškių reljefo pakilimų nėra, aukščiausia vieta yra Siera Leono aukštumoje.
+Bokerono departamentas yra išsidėstęs [[Gran Čiakas|Gran Čiako]] gamtiniame regione. Pietuose ribojasi su Argentina, vakaruose – su Bolivija, šiaurėje – su [[Aukštutinis Paragvajus|Aukštutinio Paragvajaus]] departamentu, o rytuose – su [[Prezidento Hajeso departamentas|Prezidento Hajeso departamentu]]. Būdingos sausos kalvotos lygumos su laukų ir miškų plotais. Šiaurės vakaruose reljefas žemesnis, ten yra smėlio [[kopa|kopų]] plotai. Centrinėje dalyje būdingas lygus paviršius su plačiais laukais, pavienėmis pelkėmis bei dygių medžių ir krūmų sąžalynais. Departamente ryškių reljefo pakilimų nėra, aukščiausia vieta yra Siera Leono aukštumoje.
-Pietiniu departamento pakraščiu teka [[Pilkomajas|Pilkomajo]] upė. Į ją suteka keletas nelaivuojamų intakų, tačiau svarbių laukų drėkinimui. Daugelis kitų upokšnių didžiąją metų dalį būna sausi, prisipildo tik po liūčių. Yra druskingų dubumų ir ežerėlių. Bokeronas - vienas sausiausių šalies departamentų. Per metus iškrenta vidutiniškai 594 mm kritulių, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais praktiškai nelyja. Vidutinė temperatūra 25-33 °C. Augalija skurdi, auga tik [[kaktusai]], dygliuoti krūmai ir nedideli medžiai ([[baltasis kvebrachas]], [[siauralapis raudonmedis]], [[puošnusis kapokmedis]], [[paragvajinis tvaras]] ir kt.). Yra įsteigtas [[Teniente Enkiso nacionalinis parkas]].
+Pietiniu departamento pakraščiu teka [[Pilkomajas|Pilkomajo]] upė. Į ją suteka keletas nelaivuojamų intakų, tačiau svarbių laukų drėkinimui. Daugelis kitų upokšnių didžiąją metų dalį būna sausi, prisipildo tik po liūčių. Yra druskingų dubumų ir ežerėlių. Bokeronas – vienas sausiausių šalies departamentų. Per metus iškrenta vidutiniškai 594 mm kritulių, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais praktiškai nelyja. Vidutinė temperatūra 25-33 °C. Augalija skurdi, auga tik [[kaktusai]], dygliuoti krūmai ir nedideli medžiai ([[baltasis kvebrachas]], [[siauralapis raudonmedis]], [[puošnusis kapokmedis]], [[paragvajinis tvaras]] ir kt.). Yra įsteigtas [[Teniente Enkiso nacionalinis parkas]].
 == Gyventojai ==
-Bokerone 2002 m. gyveno 41,1 tūkst. gyventojų, tai sudaro tik 0,6 % šalies gyventojų. Vidutinis [[gyventojų tankumas]] 0,5 žm./km². Tankiau gyvenama pietrytinė dalis, o šiauriniai, šiaurės vakarų rajonai praktiškai negyvenami. Apie 60 % gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse. Vyrų yra šiek tiek daugiau nei moterų. Bokerono departamente gyvena daugiausia [[Paragvajaus indėnai|indėnų]] palyginti su kitais departamentais. Jie sudaro 43,7 % teritorijos gyventojų. Vyraujančios gentys: [[čulupiai]], [[čorotai]], [[angaitai]], [[ajorėjai]], [[tapietai]], [[maskojai]]. Yra vokiečių [[menonitai|menonitų]] kolonijų. [[Raštingumas]] - tik 20 % (mažiausias šalyje). Vienai gyvenamąjai vietai vidutiniškai tenka 5 gyventojai.
+Bokerone 2002 m. gyveno 41,1 tūkst. gyventojų, tai sudaro tik 0,6 % šalies gyventojų. Vidutinis [[gyventojų tankumas]] 0,5 žm./km². Tankiau gyvenama pietrytinė dalis, o šiauriniai, šiaurės vakarų rajonai praktiškai negyvenami. Apie 60 % gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse. Vyrų yra šiek tiek daugiau nei moterų. Bokerono departamente gyvena daugiausia [[Paragvajaus indėnai|indėnų]] palyginti su kitais departamentais. Jie sudaro 43,7 % teritorijos gyventojų. Vyraujančios gentys: [[čulupiai]], [[čorotai]], [[angaitai]], [[ajorėjai]], [[tapietai]], [[maskojai]]. Yra vokiečių [[menonitai|menonitų]] kolonijų. [[Raštingumas]] – tik 20 % (mažiausias šalyje). Vienai gyvenamąjai vietai vidutiniškai tenka 5 gyventojai.
 == Ekonomika ==
-Verčiamasi daugiausia [[kukurūzai|kukurūzų]] (2002 m. 427 t) ir [[medvilnė]]s (670 t) auginimu. Taip pat išvystyta gyvulininkystė: [[naminė ožka|ožkos]] (19,1 tūkst. vnt.), [[galvijai]] (1033,4 tūkst.), [[avys]] (14,7 tūkst.).
+Verčiamasi daugiausia [[kukurūzai|kukurūzų]] (2002 m. 427 t) ir [[medvilnė]]s (670 t) auginimu. Taip pat išvystyta gyvulininkystė: [[naminė ožka|ožkos]] (19,1 tūkst. vnt.), [[galvijai]] (1033,4 tūkst.), [[avys]] (14,7 tūkst.).
 == Administracinis suskirstymas ==
-Nuo 1944 m. departamentas turėjo tik vieną apygardą - Mariskal Estigaribijos. 2006 m. pridėtos Filadelfijos, Pedro Penjos ir Euchenijaus Garajaus apygardos.
+Nuo 1944 m. departamentas turėjo tik vieną apygardą – Mariskal Estigaribijos. 2006 m. pridėtos Filadelfijos, Pedro Penjos ir Euchenijaus Garajaus apygardos.
 Svarbesnės gyvenvietės:
-*[[Filadelfija (Paragvajus)|Filadelfija]]
+* [[Filadelfija (Paragvajus)|Filadelfija]]
-*[[Mariskal Estigaribija]]
+* [[Mariskal Estigaribija]]
-*[[Noilandas]]
+* [[Noilandas]]
-*[[Loma Plata]]
+* [[Loma Plata]]
-*[[Jalve Sanga]]
+* [[Jalve Sanga]]
-*[[Doktor Pedro P. Penija]]
+* [[Doktor Pedro P. Penija]]
-*[[Cheneral Euchenijo A. Garajus]]
+* [[Cheneral Euchenijo A. Garajus]]
 == Šaltiniai ==
-*[http://www.dgeec.gov.py/Publicaciones/Biblioteca/Atlas%20Censal%20del%20Paraguay/19%20Atlas%20Boqueron%20censo.pdf 2002 m. Paragvajaus surašymo duomenys]
+* [http://www.dgeec.gov.py/Publicaciones/Biblioteca/Atlas%20Censal%20del%20Paraguay/19%20Atlas%20Boqueron%20censo.pdf 2002 m. Paragvajaus surašymo duomenys]
 {{Paragvajus}}