Marija Magdalietė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.6.4) (robotas Keičiama: arz:مريم المجدليه |
S r2.7.2) (robotas Pridedama: si:මරියා මග්දලේනා |
||
| Eilutė 58: | Eilutė 58: | ||
[[ru:Мария Магдалина]] |
[[ru:Мария Магдалина]] |
||
[[sh:Marija Magdalena]] |
[[sh:Marija Magdalena]] |
||
[[si:මරියා මග්දලේනා]] |
|||
[[simple:Mary Magdalene]] |
[[simple:Mary Magdalene]] |
||
[[sk:Mária Magdaléna]] |
[[sk:Mária Magdaléna]] |
||
12:11, 24 liepos 2011 versija
Marija Magdalietė (arba Magdalena; hebr. מרים „karti“), Naujajame Testamente – Magdalos miestelio moteris, iš kurios pagal Bibliją, Kristus išvarė septynius demonus. Taip pat tikima, kad rabinų pagauta paleistuvaujanti moteris, į kurią Kristus liepė rabinams mesti akmenį, jei jie patys "be nuodėmės", buvo būtent Marija Magdalietė. Romos katalikybėje, stačiatikybėje ir anglikonizme ji laikoma šventąja, bet krikščioniškajame fundamentalizme – tik nusidėjusia moterimi.
Teigiama, kad Marijos Magdalietės palaikai buvo paslėpti nuo saracėnų ir atrasti 1279 metais Provanse (dabartinėje Prancūzijoje), jos kaukolė saugoma Saint Maximin - la-Sainte-Baume miestelio katedros požemiuose, kitos kūno dalys neišliko, jas išsinešiojo keliaujantys piligrimai ir popiežiai [reikalingas šaltinis].