Tiurkų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: hi:तुर्की भाषाएँ
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
Eilutė 85: Eilutė 85:
[[mhr:Тӱрк йылме-влак]]
[[mhr:Тӱрк йылме-влак]]
[[mn:Түрэг хэлний бүлэг]]
[[mn:Түрэг хэлний бүлэг]]
[[mr:तुर्की भाषासमूह]]
[[nl:Turkse talen]]
[[nl:Turkse talen]]
[[nn:Tyrkiske språk]]
[[nn:Tyrkiske språk]]

23:21, 20 liepos 2011 versija

Tiurkų kalbų paplitimas Eurazijoje

Tiurkų kalbosAltajaus kalbų grupė. Kai kurių kalbų nuomone, tiurkų kalbos kartu su mongolų ir tungūzų-mandžiūrų kalbomis sudaro Altajaus kalbų šeimą.[1] Iš viso priskiriama apie 40 kalbų, kuriomis kaip gimtąja kalba nuo 165 mln. žmonių[2] iki 180 mln.[3] (iki 200 mln., jei įskaičiuoti ir tuos, kuriems tai antroji kalba).

Tiurkų kalbos - agliutinacinės. Joms būdinga sinharmonizmas, 1 linksniuotė, 1 asmenuotė, pažyminys prieš pažymimąjį žodį, labai mažai jungtukų, modalinių žodžių; nėra sonantų žodžių pradžioje, geminatų ir 2 priebalsių sandūros viename žodžio pradžios ir galo skiemenyje, giminės kategorijos, priešdėlių ir prielinksnių.

Paplitimas

Tiurkų kalbos vartojamos Turkijoje (46,27 mln.), Azerbaidžane (6,06 mln.), Kazachstane (5,29 mln.), Kirgizijoje (2,44 mln.), Turkmėnijoje (3,43 mln.), Uzbekijoje (16,5 mln.),Rusijoje (Baškirijoje, Tatarstane, Tuvoje, Čiuvašijoje, Jakutijoje, Kalnų Altajuje, Chakasijoje), Irane (pietų azerų, ~23,5 mln. gyv.), Afganistane (pietų uzbekų 1,4 mln. gyv., turkmenų 500 tūkst gyv., kirgizų, pietų azerų, uigurų), Mongolijoje (kazachų, uigurų), Kinijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, buv. Jugoslavijoje, Albanijoje, Lietuvoje (totorių 464 gyv., azerų 420 gyv., karaimų 118 gyv.), Moldavijoje (gagaūzų 130 tūkst. gyv.), Šiaurinėje Kipro dalyje, Uigurų atonominėje srityje Kinijoje (uigurų 7,21 mln. gyv.),Irake (pietų azerų, 300–900 tūkst. gyv.), Sirija (pietų azerų ~ 30 tūkst. gyv.), Vokietijoje (turkų 2,1 mln. gyv.) bei kitose valstybėse. [1]

Klasifikacija

Kadangi tiurkų gentys ir jų kalbos per amžius maišėsi viena su kita, tiurkų kalbų klasifikacija yra sudėtinga. Žemiau pateikiamas supaprastintas variantas:

Šaltiniai

  1. Katzner, Kenneth (2002). Languages of the World, Third Edition. Routledge, an imprint of Taylor & Francis Books Ltd. ISBN 978-0415250047. {{cite book}}: Nežinomas parametras |month= ignoruotas (pagalba)
  2. Turkic Peoples
  3. Turkic Language family tree entries provide the information on the Turkic-speaking populations and regions.

Nuorodos

Šablonas:Link GA